Dvarai

,,Tauta ,nežinanti savo praeities,neturi ir ateities."
                                                                       J.Basanavičius.

　

Lietuvoje dvaras buvo svarbiausia feodalinio ūkininkavimo forma - vyravo žemės ūkyje ir apėmė dalį pramonės. Be to, dvaras buvo vienas svarbiausių kultūrinio gyvenimo centrų. Dvaro žemę sudarė savininko žemė ir priklausomų valstiečių naudojama skirtinė žemė. Dvarininko žemę dirbo lažininkai.1861 m. panaikinus baudžiavą, kaimas atsiskyrė nuo dvaro. Dvarais imta vadinti tik dvarininkų sodybas su tam tikru žemės plotu. XIX a. antroje pusėje dauguma dvarų pamažu virto dideliais rinkos ekonomikos ūkiais, kurie rėmėsi žemės ūkio darbininkų ir kumečiu darbu. 1922 m. žemės reformos įstatymas nustatė dvaro dydį iki 80 ha., o kita dvarų žemė buvo nusavinta. 1929 m. dvaro dydis padidintas iki 150 ha.Daugiau žinių yra likę iš Marienburgo,Kulmo,Elbingo,Karaliaučiaus apylinkių,nes ten vyko ryškiausia kolonizacija bei intensyviausias plotų įsisavinimas.Tuo tarpu Klaipėdos krašto teritorija šimtmečiams teliko atokiausiu valstybės pakraščiu,nepasižyminčiu nei derlingomis dirvomis,nei kitais anuomet svarbiais ištekliais.
Iš XIII–XV a. daugiau žinių likę apie valstybines (Kryžiuočių ordino) gamybines valdas (žirgynus, avininkystės ūkius ir pan.). Žymesnė ūkinė veikla (su atitinkamais teritoriniais padaliniais) vyko Klaipėdos (pilies bei uosto) apylinkėse, tuo tarpu atokesni krašto ruožai, matyt, buvo menkai naudojami.Tais laikais ir garsiausios baltiškosios kilmės Prūsijos dvarininkų giminės kurdavosi piečiau Nemuno(pvz,Semboje ir kt) ,nes ten buvo saugesnės vietovės,o ne ilgaamžių
kovų niokojamame paribyje – būsimajame Klaipėdos krašte. Pastarajame plote nežinomos kokios žymios bei galingos kilmingųjų giminės, kurios šimtmečius būtų valdžiusios didesnius plotus bei turėjusios didesnes galias. Matyt, Klaipėdos krašto plote neskubėjo kurtis ir Vakarų Europos aristokratų giminių nariai – čia nežinoma garsesnių titulų, reikšmingų dinastinių istorijų ir pan.
Ir iš XVI a. daugiau žinoma apie valstybės valdovo valdas – domenus – nei apie stambias kilmingųjų valdas Klaipėdos krašto plote. Minėti nedideli kulmiškieji (Kulmo teises gaudavę) dvareliai, kurie atitekdavo daugiau viduriniajai klasei (žemesnio rango kariškiams, tarnautojams ir pan.)
Daugiau žinių likę apie XVII–XVIII a. dvarus, jų raidą bei sodybas. Tuomet krašte būta įvairaus dydžio bei pobūdžio dvarų.
Kita vertus, XIX a. pastebimas senovinių dvarelių nykimas, dalies dvarų statuso pokyčiai. Kartu kūrėsi nemažai naujų dvarų
Nagrinėtų dvarų savininkais retokai tapdavo tikrieji aristokratai – žinomesnių bajoriškųjų giminių nariai. Dažniau dvarininkais tapdavo valstybės tarnautojai, regionų bei vietovių pareigūnai, kariškiai ir pan. Nereti atvejai, kai prasigyvenęs ir sėkmingai ūkininkaujantis žemakilmis dvarininkas galop pelnydavo bajoriškąjį titulą „fon“ (von). Tačiau nuošalaus Klaipėdos krašto plote beveik neaptinkami reikšmingesnieji bajoriškieji titulai (pavyzdžiui, grafai ar kitokie, kurių tuomet daugiau būta Rytprūsių branduolyje, ruože Karaliaučius–Elbingas–Alenšteinas). Tai vėl patvirtina, kad aptariamas plotas liko veik amžina provincija, kur nesikūrė įtakingi magnatai, senųjų aristokratų giminės.
Krašto dvarų savitumą parodo neretai dažna jų savininkų kaita – kai kurie dvarai savininkus keisdavo kas keliolika ar net kas keli metai. Istoriniuose šaltiniuose nurodomos jų pirkėjų sumokėtos sumos, liudijančios konkretaus dvaro ūkinę būklę bei ekonominės konjunktūros pokyčius. Tiesa, tų duomenų tiesioginį gretinimą neretai apsunkina Prūsijos valstybėje besikeitę piniginiai vienetai, anuomet neišvengiama pinigų devalvacija ir panašūs dalykai.
Tad Klaipėdos krašto dvarai pirmiausiai būdavo ūkiniai vienetai.XIX a. pabaigoje sparčiai plečiantis pienininkystės ūkiui, daug dvarų buvo apibūdinti kaip veisiantys olandų veislės galvijus ar užsiimantys pieno produktų gamyba. Gana tradicinė ūkio šaka buvo žirgininkystė. Ne tik didžiuosiuose, bet ir kai kuriuose visai mažuose dvaruose būdavo auginami veisliniai žirgai (karštakraujai jojamieji – karinei kavalerijai ir kitkam; šaltakraujai darbiniai – ūkio reikalams, valstybiniam transportui ir pan.).
Specifinės Klaipėdos krašto gamtinės sąlygos čia neskatino tokio tradicinio verslo kaip grūdinių kultūrų auginimas (daugiau tuo užsiimdavo stambieji dvarai piečiau Nemuno, o ypač Priegliaus baseine). Atrodo, kad dvarams neapsimokėjo auginti daržoves ar bulves, kurioms reikėjo daug rankų darbo bei darbininkų – tos kultūros sėkmingiau buvo auginamos mažuose šeimyniniuose ūkiuose.

Paupio(Bachmano) dvaras

Š.m.sausio 13 d. vykusio Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio metu buvo nuspręsta į Kultūros vertybių registrą įrašyti Paupio dvaro sodybos, dar vadinamos Bachmano dvaru, ir ligoninės pastato kompleksą, esantį Klaipėdoje. Šiam kompleksui užtikrinti apsaugą bei įtraukti jį į Kultūros vertybių registrą siūlė ir Klaipėdos kultūros paveldo taryba, siekdama apsaugoti Bachmano dvaro parko teritoriją nuo galimo užstatymo.
XV-XVI amžiuje būsimo dvaro vietoje buvo užmiesčio žemės. Per jas ėjo kelias iš Klaipėdos pilies į Žemaitiją. Tankiai apgyvendinta teritorija prie Danės upės, pavadinimu Bachmano žemė (Baksėdžiai) minima 1500, 1540 m. ir vėlesniuose šaltiniuose. Prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, ši teritorija pradėta vadinti Paupiais.
XVIII a. - XX a. I p. regioninės reikšmės kultūros vertybę sudaro 14 kompleksinių dalių. Tai – vertingais pripažinti dvaro sodybos statiniai, jų vietos, vandens telkiniai, kelių tinklas, parko fragmentai.
Remiantis istoriniais duomenimis, XV - XVI a. Bachmano žemė buvo didelis valdų kompleksas į rytus nuo Klaipėdos, prie Danės upės. Jau XVI a. šiame valdų komplekse pradėjo formuotis nedideli dvareliai. Būsimo Bachmano dvaro pagrindu tapo Klaipėdos kunigo Joachimo Neresiaus ir valsčiaus raštininko Mertino Heintzo sklypai, atitekę Klaipėdos komendantui vyr. leitenantui Levinui von Nolde ir XVII a. I p. sujungti į vieną valdą. Ūkiui buvo suteiktas kilmingojo dvaro titulas.
XVII a. pab. – XVIII a. I p., kai dvarą valdė Rumbelių šeima, Bachmano dvaras vadintas Rummelshovu. 1778 m. tuometinis dvaro savininkas pastatė naujus mūrinius dvaro rūmus. Po jo mirties dvaras atiteko žmonai, kuri testamentu užrašė jį Neturtingųjų berniukų auklėjimo įstaigai. Prieglauda atidaryta 1847 m. XX a. pr. ir vadinosi “V. Goes - Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu”.Ji išsilaikydavo iš teritorijoje stovėjusio dvaro nuomos.
XX a. pradžioje dvarui priklausė 721 hektaras žemės. Buvo užveistas didelis sodas, žemė buvo melioruota, šalia dvaro veikė plytinė. Tuomet prieglauda jau vadinta V. Goes - Bachmano auklėjimo (ugdymo) institutu.
Prieglauda XX a. 3-iajame dešimt. uždaryta. Jos pastatas naudotas konservatorijos bendrabučiui, įvairių Klaipėdos įstaigų bendrabučiams, o apie 1930 - 1931 m. į šiaurę nuo dvaro centro pastatyta psichiatrijos ligoninė. Šiuo metu Bachmano dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas priklauso Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijai bei privatiems asmenims.

Žemės ūkio technikumo pavadinimas, gajus daugelio klaipėdiečių atmintyje, dar visai neseniai buvo priskirtas Bachmano dvarui. Šiandien šiame pastate yra įsikūrusi Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija.
Paupiai Klaipėdos teritorija tapo 1996 metais. Gyvenvietė buvo padalinta į du gyvenamuosius rajonus - Bachmano dvaro ir Paupių. Čia yra išlikęs visas senų dvaro pastatų kompleksas su želdiniais, tvenkiniais, kelių bei takų sistema. Tiesa, daugiausiai senovės liekanų yra Bachmano dvaro rajone, tačiau ir Paupiuose yra likę kumetyno pastatų ir, pasak gyventojų, tvenkinys su senovine drenažo sistema.
Nėra duomenų, kodėl teritorija iš pradžių pavadinta Bachmano žemėmis, o paskui ir Bachmano dvaru. Reikia manyti, kad pavadinimas siejamas su savininko pavarde.
Daugelyje šaltinių nurodoma, kad vokiečių baroko poetas Simonas Dachas gimė 1605 m. liepos 29 d. Memelyje. Tačiau nė vienas šaltinis nenurodo konkrečios poeto gimimo vietos. Simono Dacho mama buvo kilusi iš turtingų pirklių Leplerių giminės. Tėvas dirbo teisme lietuvių, lenkų ir kuršių kalbų vertėju.
Egzistuoja legenda, kad S. Dachas gimė Bachmano dvaro teritorijoje. Tačiau tvirtai užfiksuotų tokių istorinių duomenų nėra.
Kyla be galo daug klausimų, kas mokėsi berniukų prieglaudoje, kas gydėsi čia įkurtoje psichiatrijos ligoninėje, kas buvo žymiausi to meto Klaipėdos psichiatrai. Žodžiu, Bachmano dvaras saugo daug paslapčių

Tauralaukio dvaras

Mažasis Tauralaukio
(vok.Kleine Tauralauken) dvaras pirmą kartą paminėtas 1539 metais, kai hercogas jį padovanojo Viehofo prievaizdui Michialiui Jackushui.Tuomet jis buvo vadinamas Tauralaukėliais.Mažojo Tauralaukio dvaras įkurtas XVI a.Tuomet jis buvo sudarytas iš dviejų dvaro valdų. Pirmoji įkurta 1539 m. Antroji valda susiformavo 1598 m.O jau 1640 m. jai suteiktas kilmingojo – kulminio dvaro statusas. 1665 metais jį įsigijo Antonijus Shroederis, kuris buvo vedęs Simono Dacho pamotę.1672 m. abi dvaro valdas įsigijo Klaipėdos komendantas Johann Lobell.Nuo to laiko dvaras nenebuvo skaidomas.Dvaras ėjo iš rankų į rankas.1694 m.savininku minimas Gerhard von Renne,o nuo 1704 m.iki maždaug 1730 metų dvaras priklausė Grothus,1741-1840 m.jis tapo Kolb nuosavybe.Dvaro sodyba buvo išsidėsčiusi kairiajame Danės krante,nuo XVII a.antros pusės žymima dabartinio dvaro vietoje.1757 m. Rusijos įsiveržimo į Prūsiją metais dvaras nukentėjo per Septynmetį karą.Išlikęs dvaro pastatų kompleksas susiformavo XIX-XX a.pr.Sodybos pastatai buvo išsidėstę aplink stačiakampio plano kiemą.Dvaro rūmai,pieninė,kalvė įsikūrė vakarinėje sklypo dalyje.Ūkiniai pastatai-tvartai,daržinė-rytiniame,pietrytiniame pakraštyje.Pietinėje pusėje stovėjo gyvenamieji namai darbininkams,tarnautojams.

1802 metais birželio mėnesį Tauralaukio dvare įvyko garsusis Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir jo žmonos Luizės susitikimas su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Tai buvo nuo Friedricho I ir Petro Didžiojo laikų pirmasis Prūsijos ir Rusijos monarchų susitikimas. Klaipėda tapo žinomu karališkojo susitikimo miestu. Tai suteikė miestui garbės ir pasitikėjimo. Istorikai vieningi dėl teiginio, kad joks kitas valdovų susitikimas nebuvo toks ilgalaikis ir įtakingas, kaip šis Prūsijos ir Rusijos valdovų susitikimas Klaipėdoje. Ši draugystė turėjo įtakos ir pergalei prieš Napoleoną. Čia gimusios ilgos draugystės tarp dviejų monarchų (tarp dviejų karališkųjų dinastijų – Romanovų ir Hohencolerių) prisiminimui buvo pasodintas parkas. Parko takai anglišku stiliumi buvo suplanuoti laisvai, vingriomis linijomis. Augo ąžuolai, liepos, platanai, veimutinės pušys, kaštonai. O aplink apskritą gėlyną šalia centrinio dvaro pastato – dekoratyviniai krūmai.
1807 m. dvare kelis kartus lankėsi karališkoji šeima – karalienė Luizė su vaikais, kuri į dvarą atplaukdavo laiveliu Danės upe iš miesto rotuše vėliau tapusio pastato Danės gatvėje.1840-1876 m.dvarą valdė Sperber šeimos.XIX a.pr.savininkai dažnai keitėsi ir ne visi jie žinomi.Tauralaukio dvaro parkui prižiūrėti, dekoratyvinės sodininkystės kultūrai Klaipėdoje skatinti ir propaguoti 1843 metais dr. Otto Friedrichas Reichelis įsteigė Sodų sąjungą. 1859 metais ši Sąjunga gavo korporacijos teises ir buvo įregistruota Tauralaukio parko savininke. Vėliau jos funkcijas perėmė 1896 metais įkurta “Klaipėdos ir jos apylinkių gražinimo ir svetimšalių pritraukimo” sąjunga. Ši Sąjunga labai prisidėjo prie Smiltynės, švyturio aplinkos, Tauralaukio gražinimo. 1890 m. Tauralaukyje svečiavosi Vokietijos imperijos kaizeris Vilhelmas.

1900 metais Sąjungos rūpesčiu Mažajame Tauralaukyje buvo pastatytas paminklinis akmuo karalienei Luizei atminti. Deja, netrukus ši Sąjunga iširo, o paminklinis akmuo buvo nugriautas.XIX a. pradžioje –XX a. pradžioje Mažojo Tauralaukio dvaro teritorijoje Danės slėnyje veikė restoranas, priklausęs dvarui.O 1877 metais nutiestas pėsčiųjų
pasivaikščiojimo takas iš Klaipėdos į Tauralaukį,vadinamoji Vynerio promenada, . Nuo XIX a. 3 –iojo dešimtmečio į Tauralaukį Danės upe plaukė laiveliai.
Vėlesniais laikais Klaipėdoje, o taip pat ir Tauralaukyje dažnai lankėsi Wilhelmo III ir Luizės palikuonys ir sosto įpėdiniai. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų priestate veikė kultūros namai, rodytas kinas. Dvaro teritorijoje yra mitologinis akmuo, vadinamas Velnio akmeniu.
Klaipėdoje pedagoginį darbą dirbantis Jonas Remeika savo knygoje „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“ aprašo Tauralaukio Velnio akmenį, šis didžiulis, 4 metrų ilgio, 3,5 metrų pločio ir apie 50 tonų svorio akmuo yra valstybės saugomas kaip respublikinės reikšmės gamtos paminklas

　

Tauralaukio akmens padavimai

1.Tauralaukio dvaro ponas labai mėgdavo ant akmens žaisti kortomis. Kartą jis žaidė ten su savo darbininku, ir tas pralaimėjo, labai supyko, sako
ponui: „Eik tu po velnių“. Jono naktį ponas nuėjo prie akmens ir čia sutiko velnią, kuris turėjo pilną maišiuką pinigų. Velnias dvarininkui visus tuos pinigus pralošė, labai supyko ir taip davė ranka į akmenį, kad akmeny liko jo rankos žymė.
Pasak kitų – dvarininkas išlošęs iš Velnio pinigų, bet negalėjo jų naudoti – diena pinigai buvo apipilti karšta smala, o naktį – žerėjo kaip įkaitinta geležis. Dvarininkas ir taip neturėjo ramybės, jį persekiojo anksčiau Velnio pražudytų ūkininkų (pralošusių velniui) vėlės. ponaspradėjo prie akmens naktim slankioti – sumanė Velniui atiduot pinigus. Ėmė Velnio šauktis, bet nelabasis nesirodė.tada dvarininkas pinigus po akmeniu užkasė ir, vos tik tai padarė, atsirado Velnias. Klausia, kur jo pinigai. Dvarininkas sako: „Užkasiau“. „Iškask“. Dvarininkas ieško – neberanda. tada Velnias jį užsisodino ant sprando ir nušoko į Akmenos upės gelmes.
2.Su velniu ant akmens kortomis lošti susitaręs kryžiuotis (jam buvo padovanotas Tauralaukių dvaras). Joninių naktį abu buvo prie akmens. Pradėjo lošti, kryžiuočiui nesisekė, tada jis sugalvojo ant kortų pribraižyti kryžiukų ir nuo to Velnias kaip mat pradėjęs drebėti. Toliau jau nebesisekė Velniui. Jis karščiavosi, šokinėjo aplink akmenį, pagaliau pragydo gaidys. Tada perpykęs Velnias telžė ranka į akmenį, ji giliai susmigo, o sprukdamas šalin, pagriebė ir kryžiuotį už sprando, kartu nugarmėjo į Danės gelmes. „toj vietoj ir šiandien dumblina ir verpetai sukasi“
.A.Salys nurodo, kad Velnio akmuo minimas 1253 m. Klaipėdos miesto sienų aprašyme (Salys A., 1930 m.).
3.Baltų genčiai keliantis iš senos vietos į naują, teko sustoti upės toje vietoje, kur buvo didelis akmuo,, savo forma panašus į stalą. Gentainiai nutarę pavalgyti upės pakrantėje, į žvalgybą pasiuntė du brolius – Elnią ir Vilką. Elnias eidamas dešiniuoju upės krantu, priėjo upės žiotis, vedančias į jūrą. Grįžęs į sutartą vietą ir neradęs brolio, nuėjo ieškoti jo pramintomis pėdomis iki liūno, kur brolio pėdsakai pasibaigę didele klaipia pėda. Čia ir buvo prasmegęs Vilkas. Jo gentainiai ir nutarė apsistoti prie to klampaus liūno, kad priešui būtų sunkiau jų stovyklą pasiekti. Padėję ant didžiojo akmens vado plaštaką, apibrėžė ir ištašė jos atvaizdą. Tas ženklas reiškė, kad vietovė – tai šios genties medžioklės plotai. Naujai įkurtą gyvenvietę prie Danės upės žiočių pavadino Klaipėda.
Tauralaukio naujasis valdytojas padėjo ranką ant didžiojo akmens ir pareiškė savo valią – skaldyti akmenį ir luitus tempti dvaro pamatams. Bet vos tik akmens skaldytojai pradėdavo darbą, netrukus susižeisdavo. Pasklido gandas po apylinkesapie velnio apsėstą akmenį Tauralaukyje. Kaip besistengė ponas prikalbinti žmones akmens skaldyti, niekas nėjo. Taip iki šių dienų ir išliko Tauralaukyje, Danės upės pakrantėje, “Velnio akmuo”.

Tauralaukio švento akmens prasmė ir elgesys prie jo.

Šis akmuo yra globojamas ir baltųjų žynių bendruomenės druwių. Pagal senąsias tradicijas tokie akmenys plaunami šaltinio, arba švariu upės vandeniu. Druwiai pagal galimybes aprenka šiukšles, surenka čia dažnai daužomų butelių šiukšles, apvalo nuo piktžolių. Dabar daugelis net nežino kaip elgtis su tokiais senojo tikėjimo paminklais. Krikščionybės laikotarpis ypač skaudus buvusiems kulto akmenims, kuriuos vadino Velnio akmenimis.
 Vietovė -Tauralaukis patvirtina, kad tai Tauro (Jaučio) akmuo, menantis labai senus laikus, kai protėviai Tauro žvaigždyną laikė savo protėvių namais. Tokie akmenys prie upės atspindėjo senąją pasaulėžiūrą ir supratimą, kad tai kas danguje yra ir ant žemės atspindžiu. Upė yra paukščių takas, o akmuo yra atitikmuo Žvaigždyne esančios ryškiausios žvaigždės, šiuo atveju Aldebarano. Taip pat Tauro žvaigždyne yra taip gerai visiems žinomas žvaigždžių spiečius Plejadės arba liaudiškai Sietynas.
Džiugu išgirsti naujieną, kad neseniai susikūrė M.Tauralaukio istorinio parko atkūrimo iniciatyvinė grupė, kuri siekia įgyvendinti Tauralaukio parko idėją.
Tikimės, kad Klaipėdos žmonės ras jėgų ir galimybių išsaugoti vieną iš seniausių sakralių objektų Klaipėdos krašte, kuris mena senosios baltų pasaulėžiūros laikus ir galimai susietas net su Klaipėdos miesto įkūrimu. Jį vadinčiau kertiniu Klaipėdos miesto akmeniu, o kertinio akmens niekas iš pamato nelupa…


1993 m.įkurtas Klaipėdos universiteto Botanikos sodas.Po to, kai Klaipėdos universitete pradėtos dėstyti biologija, ekologija, rekreacija. Norėta sukurti tyrimams reikalingą bazę – Botanikos sodą. Pasak darbuotojų, pagrindinė sodo veikla – sodinti, puoselėti augalus. Botanikos sodas priklauso įvairioms tarptautinėms asociacijoms.
2000 m. LR Aplinkos ministerijos įsakymu Botanikos sodas paskelbtas saugomu gamtos objektu.
Klaipėdos universiteto Botanikos sodas yra šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, Danės upės slėnyje. Bendras teritorijos plotas yra 9,3 ha. Dešiniajame upės krante galėsite pasivaikščioti, pavalgyti prie vandens arba įrengtose pavėsinėse, kur taip pat yra speciali vieta kepti maistą. Šios Danės upės slėnio atkarpos reljefas labai įvairus, kraštovaizdis vaizdingas, tad pasėdėję prie vandens, galėsite traukti apsižiūrėti gėlių, medžių, krūmų, kurie tiesiog suteikia pasakos efektą. Labiausiai įsimenantis dalykas – kvapas. Visa sodo aplinka tiesiog persismelkusi gaiviu ir spalvingu vasaros aromatu.
2011-aisiais į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktas ir tais pačiais metais aukcione parduotas Mažojo Tauralaukio dvaras ruošiasi atgimimui. Dvare ateityje galės apsigyventi visi norintys ir galintys tai sau leisti, mat jis turėtų virsti gyvenamuoju namu.
Mažojo Tauralaukio dvaro sodyboje yra išlikę centriniai rūmai, ūkiniai pastatai, dalis parko. Kadangi dvaro kompleksas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jam nustatytos vertingosios savybės, kurias reikia išsaugoti.

　

　

Rumpiškės dvaras

Rumpiškės dvaras buvo pietinėje miesto dalyje, beveik viduryje tarp Kuršių marių ir Sendvario. Dvaras kūrėsi pelkėtoje vietoje, kurią reikėjo nusausinti. Čia 1646 m. sausio 4d. (patvirtinta sausio 22d.) Nicolausui Olderoggei Kulmo teise buvo užrašyta 12 margų. Jis buvo kilęs iš Biucovo Meklenburge, pradžioje ėjo pakrantės tarnautojo (Strandknecht) pareigas, 1624 m. vedė pakrantės tarnautojo Michelio Hoppo iš Karklės dukterį. Jo sūnus Michaelis Olderogge studijavo Karaliaučiuje, baigęs mokslus buvo paskirtas į Karklę kunigu (1665-1671m.), vėliau-Verdainės kunigu. 1646 m. N.Oldrogge buvo miesto šefenas (Scabinus) Klaipėdoje. Lietuvių bažnyčiai jis padovanojo taurę. Dvarelis pamažu plėtėsi, superkant Klaipėdos miestiečių ir kt. žemes. Jo pavadinimas, kaip teigia J.Zembrickis, galbūt kilo iš pirklio Michaelio Rumpo pavardės. M. Rumpas buvo kilęs iš Rucavos Kurše. 1694 m. tapo Klaipėdos miestiečiu ir nuo 1715 m. valdė dvarą. Vėliau dvaro savininku buvo valsčiaus raštininkas Sczepanskis ir jo žmona Juliana, gimusi Muehlpfort. 1717 m. liepos 30 d. jie savo kulmiškąjį Rumpiškės dvarą - 4 ūbus 21 margą 89 rykštes su gyvenamu namu ir dviem valstiečiais Smeltėje - už 2500 talerių pardavė pulkininkui Jacobui de Brionui, baronui de Luxui. Jacob de Brion buvo kilęs iš Prancūzijos, tarnavo markizo de Varenne pulke, o 1691 m. buvo perkeltas štabo kapitonu į Doenhoffo pulką. Mat nuo 1705 m. Klaipėdos pilies komendantas buvo Chaftes de Brionas, pulkininkas, vėliau generolas majoras, Jakobo brolis, miręs 1728 m. balandžio 24 d. Abu broliai vedė, matyt, seseris Dobrzikowskas, dalyvavo krikštijant vienas kito vaikus.

Jakobas de Brionas, baronas de Luxas, karalius pulkininkas, 1713 m. spalio 10 d. vedė Reginą Beginą Dobrzikovvską, po metų - rugpjūčio 12 d. - jie pakrikštijo dukrą Louisę. Rumpiškės dvarą Jakobas de Brionas valdė vos keletą mėnesių. Pranešama, kad 1717 m. lakričio 13 d. jis netikėtai mirė. Po Jakobo de Briono mirties Rumpiškė atiteko baronui Heinrichui von Loewenui, kuris vedė Jakobo de Briono našlę.
1722 m. dar prieš birželio 23 d. Rumpiškės dvaro savininkas pulkininkas baronas von Loewenas nupirko iš Klaipėdos pilies komendanto Charleso de Briono Gedminų dvarą, kurį pastarasis buvo pirkęs iš generolo von Doenhoffo: "generolas majoras imperijos grafas Boguslawas Friedrchas von Doenhoffas per varžytines įsigytus Gedminus su gyvenamuoju namu, alaus bravoru, 15 valstiečių ir kumečių, Smeltės karčema ir tuščiu jos sklypu, dviem pievomis prie marių ir Rusnės karčema su jos žeme už 12 000 lenkiškų guldenų 1721 m. rugpjūčio 1d. pardavė Klaipėdos komendantui generolui majorui Luxo baronui Carlui de Brionui". Sandėris patvirtintas valsčiuje 1722 m.vasario 14 d. Nupirkus Gedminų dvarą su 16 ūbų Rumpiškės savininkui dar priklausė 5 ūbai Kalotėje ir 5 Tauralaukyje. Tačiau von Loewneui nesisekė ūkininkauti. Jis mirė skurde 1931 m. lapkričio 14 d. Palaidotas Lietuvių bažnyčioje. Jį bandęs išgelbėti keliaujantis chirurgas Kasemannas pats mirė lapkričio 4 d.
Gedminus teko išpirkti aprūpinant nuosavybe nepilnamečius Jakobo de Briono vaikus Louisę Charlotę ir Friedrichą Wilhelmą. 1738m. liepos 1 d. sūnus F.W. de Brionas nupirko iš sesers jos dalį, kuri tuomet sudarė 41 ūbą 23 margus 38 rykštes. 1743 m. lapkričio 27 d. jis vedė Johanno Gebhardo von Grotthuso dukterį Marią Amalie (gimusią 1722 m. vasario 27 d.). 1755 m. jis pardavė savo karčemą Rusnėje su pievomis, nuo jo pavardės pavadintomis Bajoriškosiomis Brioniškėmis, amtmonui Kuwertui. Friedrichas Wilhelmas de Brionas mirė 1756 m. liepos 24 d., sulaukęs 39 m. Jo našlė mirė gimdydama tais pačiais metais gruodžio mėn.
Klaipėdos krikštų knygoje 1733 m. gegužės 19 d. įrašyta, kad "panelė Louisė de Brion "iš Rumpiškės" buvo krikšto liudytoja",-matyt, tuo metu valdė tėvo dvaro dalį.
Pirmąjį aiškų dvaro planą matome nežinomo autoriaus, matyt, XVII amžiaus pabaigoje ar XVIII amžiaus pradžioje Klaipėdos įtvirtinimo projekte. Šiame plane kaip niekur kitur aiškiai vaizduojama hidrografinė Klaipėdos miesto apylinkių padėtis: šalia daugybės pelkių su įrengtais nusausinimo kanalais, tarp dviejų vandens telkinių, stačiakampio formos sklype, kurio šiaurės rytų dalis buvo atkovota iš pelkės, įsikūręs dvaras. Per vidurį dvaro sodybos ėjo kelias į miestą per Kūlių Vartus.
Viename XVIII amžiaus pradžios plane Rumpiškės dvare pavaizduotas gražiai sutvarkytas sodas. Detaliau šį sodą galima įžvelgti 1757 m. rusų plane. Rusų antpuolio metu jų inžinieriai - kartografai nubraižė labai tikslų Klaipėdos žemėlapį. Rumpiškės dvaro sodyba iš keturių pastatų: gyvenamasis namas tokio pat stiliaus kaip Špichuto ir Fridrichsredės prieglaudos.

Matyt, tokio tipo pastatai buvo madingi XVIII amžiaus pradžioje - su dviem verandom šoniniuose fasaduose. Gyvenamasis namas stovėjo sode, kurio gale buvo stačiakampio formos tvenkinys. Ūkiniai pastatai gražiai apjuosia stačiakampio formos kiemą.
1736 m. sausio 19 d. dvarą su 4 ūbais 21 margu žemės perėmė pirklys Peteris Meyeris, kuris 1737 m. rugsėjo 10 d. pardavė Johannui Gabrieliui Kolbei, rektoriaus Danieliaus Kolbės iš Dancingo sūnėnui. Mirus Mažojo Tauralaukio savininkui Christophui Franckui 1741 m. lapkričio 11 d., jo našlę 1742 m. vedė Rumpiškės dvarininkas Johannas Gabrielis Kolbe. Taip vienose rankose buvo du dvarai. Jo sūnus Johannas Gabrielis 1769 m. birželio 16 d. iš tėvo už 7000 talerių perėmė Mažąjį Tauralaukį su Pakamoriais, taip pat kulmiškuosius Rumpiškės, Dauparų ir Šlapšilės dvarus. Tačiau Lietuvių bažnyčios knygose įrašas byloja, kad 1736 m. gruodžio 13 d. mirė Rumpiškės ponas Gabrielis Kolbe, palaidotas Lietuvių bažnyčioje. Jam buvo 73 metai. Matyt, senasis Kolbė dvarą valdė jau 1736 m.
Dvaras nukentėjo per Septynerių metų karą, nes buvo prie pat rusų pozicijų: "Rumpiškė visai sugriauta".Po Septynerių metų karo dvarą Kolbės atstatė. Gyvenamasis namas neteko priestatų, iš kieme buvusių ūkinių pastatų neliko nė vieno, vietoj jų pastatyti keturi nauji ūkiniai pastatai.
Mažojo Tauralaukio savininkas Johannas Gabrielis Kolbe 1778 m. rugsėjo 15 d. pardavė Rumpiškę, Dauparus ir Šlapšilę, išskyrus pievas anapus marių, mėsininkui ir laivų savininkui Eliasui Ruppeliui už 29 100 florinų. Rašoma, kad jis buvo kaminkrėčio iš Dancigo Eliaso Ruppelio sūnus. Šis kaminkrėtys 1733 m. tapo Klaipėdos miestiečiu ir labai praturtėjo. Jis mirė 1815 m. spalio 16 d. , sulaukęs 73 metų. Rumpiškė perėjo jo sūnui, Sendvario dvarininkui Johannui Friedrichui Ruppeliui. J.F. Ruppelis pasižymėjo tvarkingumu ir švara. 1802 m. prieš valdovui atvykstan į Klaipėdą miestas gražinosi ir tvarkėsi, tačiau prie Kulių vartų susikaupusio mėšlo krūvų nebuvo kam išvežti. Tai gadino miesto įvaizdį. J.F. Ruppelis ryžosi pats savo jėgomis sutvarkyti miesto gėdą - dvi dienas jo žmonės vežė mėšlą į Rumpiškės žemę.
Johannas Fridrichas Ruppelis buvo pirklys, rėderis sandėlių Klaipėdos uoste savininkas. Karališkosios šeimos gyvenimo Klaipėdos mieste metu karalienė ir vaikai pramogai lankydavo apylinkes. Ypač buvo pamėgę Tauralaukį. J. Ruppelis Sendvaryje princams buvo įrengęs jodinėjimo maniežą. O jo sodas, kuriame liepos 21 d. rusai karininkai surengė puotą, pasak grafienės Woss, buvo nuostabiai gražus.
J.F. Ruppelio ir dar kelių pirklių pastangomis 1819 m. buvo atstatytas Klaipėdos teatras. J.F. Ruppelis mirė 1933 m. balandžio 26 d., būdamas 67 m. Rumpiškė perėjo jo vienturtei dukrai Charlotei Hendrietei, ištekėjusiai už majoro von Goeckingko. Ruppelių šeima per tris kartas Rumpiškės dvarą valdė 64 metus. 1842 m. dvaras buvo parduotas vyr. amtmonui Ulrichui Ludwigui Albertui Kosmackui.
Tarp Sendvario ir Rumpiškės dvarų buvo aukšta kalva, ant kurios stovėjo du vėjo malūnai, pažymėti jau 1757 m. žemėlapyje. Nėra aišku, ar jie abu priklausė Rumpiškės dvarui.1858 m. Rumpiškės malūnas prijungtas prie Smeltės. 1868 m. žemėlapyje pažymėtas tik vienas malūnas, į kurį vedė tiesus kelias iš Rumpiškės.
Po Kosmacko dvarą valdė: Rohde, Kolscher, Frentzel. Rumpiškės dvaro savininkas Maximilianas Eduardas Kolschleris buvo vedęs Anną Emiliją Frentzel-Beyme. 1874 m. kovo 12 d. jie susilaukė Rumpiškėje gimusios dukters Paulinos. Po M.E. Kolscherio mirties 1886 m. vasario 18 d. Rumpiškėje dvaro valdymas atiteko žmonai. Ši neilgai trukus ištekėjo už Fridricho Emilio Johano Frentzelio iš Baugštkaralių. Jis buvo vedęs netikrą (iš kitos santuokos) Annos seserį Marie Pauliną Frentzel-Beyme. Matyt, Marie tuo metu jau buvo mirusi, o kad dvarai nepatenktų į svetimas rankas, buvo populiaros tokios vedybos.
1871 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaro sodyboje buvo keturi gyvenamieji pastatai, kuriuose gyveno 8 šeimos. 1907 m. surašymo duomenimis, Rumpiškės dvaras turėjo 142 ha. ariamosios žemės, neturėjo savo pievų ir miško. Dvaro valdytoja - Anna Frentzel.
M.E. Kolscherio ir Annos duktė Paulina ištekėjo už Frentzelių giminės atstovo Edvino Leopoldo Frentzel-Beymes (Muttrey šaka). Jis Rumpiškės dvarą valdė labai sąžiningai ir uoliai.
Rumpiškė buvo nuošalyje nuo pagrindinių kelių,prie dvaro veikė
nedidelis mašinų fabrikas todėl 1905 m. buvo nutiestas kelias iš miesto į Rumpiškę (dabartinė Rumpiškės gatvė).Prie šios gatvės stovėjo eilė nedidelių namukų,kuriuose gyveno dvaro darbininkai. Žinoma Rumpiškės drenavimo draugija, kuriai priklausė Rumpiškė, Smeltė ir Naujadvaris. Nuo 1917 m. dvarą valdė Liudwigas Loerzeris.

1936 m. Rumpiškės dvare gyveno malūno savininkas Arno Jahn. Jis buvo vedęs netikrą Paulinos seserį Margaretę Anną Frentzel, gimusią Baugštkaraliuose 1887 m. sausio 7 d. A. Jahnas gimė Klaipėdoje 1882 m. gruodžio 12 d. Matyt, jis po vedybų su Margarete Frentzel perėmė (atpirko iš L. Loerzelio?) Rumpiškės dvaro valdymą, nes Edvinas buvo ištremtas į Sibirą.
Po 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, dvaro centrą nupirko miestas ir pritaikė jį aerodromui. Istorikas J. Tatoris mini prie Rumpiškės dvaro XX amžiaus pradžioje veikusį mašinų fabriką. Čia buvo ir Jakobo Mitzkaus vežimų nuomos kiemas. 1936 m. Telefonų knygoje Rumpiškėje nurodyta Sporto aikštė (Orlaivių aikštė). Aerodromą dar Pirmojo pasaulinio karo metais čia įrengė vokiečių kariuomenė. Patogi lyguma už Rumpiškės dvaro tiko nusileisti orlaiviams. Čia buvo atvesta geležinkelio atšaka, kurios dalis išlikusi iki šiol. Aerodrome pastatyti angarai lėktuvams ir dviejų aukštų gyvenamasis namas lakūnams. Čia jau 1922 m. spalio mėnesį pradėjo leistis oro pašto lėktuvai, gabenę paštą maršrutu Ryga - Dancigas. Lėktuvus nuomojo viena privati vokiečių firma. 1925 m. Karaliaučiaus kryptimi vyko 287 oro pašto lėktuvų skrydžiai, Rygos - 270. 1928 m. oro pašto Klaipėdoje nebeliko. Vėlesnėse nuotraukose matome vokiškus "Junkers" tipo lėktuvus, atskridusius tik privačiais skrydžiais. Yra žinių, kad tarpukariu čia veikė Klaipėdos oro klubas, kuriame buvo rengiami sklandytojai, vykdavo sklandytuvų krikštynos.
Klaipėdos vaikų dailės mokykla įkurta 1969 metais rugsėjo 1 dieną.
1969 metais mokykloje dirbo devyni dailės mokytojai, dailininkai. Į mokyklą buvo priimti 153 mokiniai.
Nuo 1970 m. iki 1989 m. vaikų dailės mokykloje veikė ir vakarinis skyrius suaugusiems. Šį skyrių galėjo lankyti įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonės, jaučiantys potraukį dailei.
Rumpiškės dvaro rūmai, kuriame tuo metu gyveno keletas šeimų, buvo stipriai apleisti. Mokyklos direktorius Edvardas Malinauskas ir mokytojai rūpinosi rūmų restauravimu, originalaus interjero išsaugojimu.
Netrukus senojo Rumpiškės dvaro pastatai mokyklai tapo per ankšti. Todėl 1979 m. buvo pradėtas statyti naujasis mokyklos priestatas, (projekto autoriai L. Blažienė ir A. Sakalienė), pritaikytas dailės mokyklos veiklai ir reikmėms.
2006 m. Klaipėdos vaikų dailės mokyklai suteiktas Adomo Brako vardas (minint 100-ąsias gimimo metines).
Laikas eina, keičiasi kartos, kasmet mokykla atsinaujina naujais mokiniais, o šiandiena tampa istorija...

Sendvaris

Sendvaris matyt seniausias dvaras Klaipėdos apylinkėse.
Jo ištakos 1376 m. Klaipėdos pilies inventoriuje minimas galvijų kiemas - Viehhof, jame laikyti gyvuliai pilies įgulai. Vėliau čia pastatyti administraciniai ir ūkiniai pastatai. Ūkį dažnai niokojo žemaičių ir lietuvių kariuomenės. Manoma, kad 1402 metais toje vietoje buvo įkurtas avininkystės ūkis, kuris Klaipėdos pilies riterius aprūpindavo maistu ir kailiais.













Po Reformacijos hercogas Albrechtas šį ūkį vėl atgaivino ir pavertė jį dvaru. Ordino valdymo metu dvarą valdė ne Ordino broliai, o pasauliečiai prievaizdai. Sendvario atsiradimas siejamas su senaja avide, šalia buvęs dvaras imtas vadinti Sendvariu. Ištisus amžius dvarą nuomojo ir valdė vokiečių kilmės dvarininkai. XIX amžiaus pirmojoje pusėje Sendvaris jau buvo tapęs valsčiaus centru. Jame veikė karčema. XX amžiaus pirmojoje pusėje netoli dvaro centro stovėjo plytinė. Sendvaris, nors turėjo artimus ryšius su miestu, taip ir liko su juo nesujungtas. 1915 m. Sendvaris smarkiai nukentėjo nuo besiveržiančios rusų kariuomenės. Sudegė rūmai ir kiti dvaro pastatai. Prieš karą dvarą valdė bankininkas ir politikas Heinrichas Conradas. Per paskutinį karą dvaro pastatai išliko nesugriauti. Pokariu rūmuose veikė mokykla. Sendvario ūkiniai pastatai naudojami pramoninių prekių sandėliavimui. Sendvario sodyba 1936 m. žemėlapyje. Dvaro kiemas apsuptas ūkiniais ir gyvenamaisiais pastatais. Nutiestas naujas kelias į Joniškę.

Sendvario rūmai visiškai sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą; Priešais pagrindinį rūmų fasadą - gražus gėlynas, aptvertas metalo tvorele. Kairėje matyti rūmų priestatas - salė. 1915 m.









1868 m. Klaipėdos krašto žemėlapyje pastatai jau stovi. Galbūt pastatus statė dvarininkas J.Ruppel miręs 1833 m. arba majoras F.L. Guentheris von Goeckingkas miręs 1853 m. Po jo dvarą XIX a. valdė dar keli asmenys.

Sendvario kiemo vaizdas 1915 m. išleistame atviruke. Matome šiaurės ir rytų pusėje sudegintų pastatų vaizdą. Priešais nedidelis tvenkinys

Gaisro sunaikinti dvaro darbininkų gyvenamieji pastatai stovėjo kiemo pietinėje pusėje už rūmų. Tai buvo vieno aukšto dviejų galų su kaminais namas, prie jo vieno aukšto ūkinis pastatas

Po Pirmojo pasaulinio karo dvarą Conradai atstatė. Lietuvos vyriausybė siekė dvaro žemes išpirkti , bet H.Conrodas atsisakė derėtis. Tuo metu Sendvaris tapo provokiškai nusiteikusios krašto visuomenės lyderių susitikimo vieta. Šioje iš knygos paimtoje nuotraukoje matome vieno aukšto rūmų pastatą. Reik manyti antrąjį pristatė jau pokario metais, kada pritruko patalpų mokyklai, anstatas subjaurojo visą pastatą.

                                   Gedminų dvaro istorija                  

　

"Debreceno" gyvenamajame rajone anksčiau plytėjo pelkėti Gedminų dvaro plotai. Prie dvaro buvo įsikūręs kaimas. Dvarui priklausė ir Žardininkų (Tarpžemių) palivarkas. Gedminų dvaras, kaip ir kiti Klaipėdos pietuose įsikūrę dvarai, vertėsi gyvulininkyste.
Gedminų senieji dvaro rūmai išsidėstę pietinėje miesto dalyje Statybininkų pr.2.Į rašytinius šaltinius ši vietovė pateko tik XVI a. Manoma senovėje čia būta miškų ir pušynų, besitęsusių iki Šernų ir Kairių girių, kurie vėliau iškirsti, nes miestui reikėjo medienos.
Pirmą kartą Gedminų ūkis (Gedmin-Herde) paminėtas 1588 m.,kaip priklausantis Klaipėdos raštvedžiui Vilhelmui Wirgauder‘iui. Dvareliui augant 1614 m.prie jo prijungti Kebelkiai, Piktašiai, Šlapžemė, Lipkiai. 1657 m. žemę pardavus apskrities valdytojui Fridrichui fon Giocenui žemėlapiuose atsirado vietovė Giotzenhoff (Gėcėvė). Giocų nuosavybėje tuo metu buvo Žardininkų, bei Smeltės dalis, Kalotės ir Tauralaukio dvarų laukai. Kartu su Sendvariu, Koralų ir Priekulės dvarais Gotzenhoff dvaras buvo didžiausias Klaipėdos apylinkėse iki XIX a. vidurio.
Jau 1657 m. dvarui suteiktos Kulmo, o vėliau ir bajoriško dvaro teisės, kurias išsirūpino dvarą nupirkęs generolas grafas Boguslavas Fridrichas Reinhartas fon Daenhofas. 1721 m. dvaro žemę su pastatais, bravoru, 15 valstiečių ir Smeltės kaimu jis pardavė Klaipėdos komendantui generolui baronui Karlui de Brionui. 1722 m. dar prieš birželio 23 d. Rumpiškės dvaro savininkas pulkininkas baronas von Loewenas nupirko iš Klaipėdos pilies komendanto Charleso de Briono Gedminų dvarą, kurį pastarasis buvo pirkęs iš generolo von Doenhoffo: "generolas majoras imperijos grafas Boguslawas Friedrchas von Doenhoffas per varžytines įsigytus Gedminus su gyvenamuoju namu, alaus bravoru, 15 valstiečių ir kumečių, Smeltės karčema ir tuščiu jos sklypu, dviem pievomis prie marių ir Rusnės karčema su jos žeme už 12 000 lenkiškų guldenų 1721 m. rugpjūčio 1 d. pardavė Klaipėdos komendantui generolui majorui Luxo baronui Carlui de Brionui". Sandėris patvirtintas valsčiuje 1722 m. vasario 14 d. Nupirkus Gedminų dvarą su 16 ūbų Rumpiškės savininkui dar priklausė 5 ūbai Kalotėje ir 5 Tauralaukyje. Tačiau von Loewneui nesisekė ūkininkauti. Jis mirė skurde 1931 m. lapkričio 14 d. Palaidotas Lietuvių bažnyčioje. Jį bandęs išgelbėti keliaujantis chirurgas Kasemannas pats mirė lapkričio 4 d. Gedminus teko išpirkti aprūpinant nuosavybe nepilnamečius Jakobo de Briono vaikus Louisę Charlotę ir Friedrichą Wilhelmą. 1738 m. liepos 1 d. sūnus F.W. de Brionas nupirko iš sesers jos dalį, kuri tuomet sudarė 41 ūbą 23 margus 38 rykštes. 1743 m. lapkričio 27 d. jis vedė Johanno Gebhardo von Grotthuso dukterį Marią Amalie (gimusią 1722 m. vasario 27 d.). 1755 m. jis pardavė savo karčemą Rusnėje su pievomis, nuo jo pavardės pavadintomis Bajoriškosiomis Brioniškėmis, amtmonui Kuwertui. Friedrichas Wilhelmas de Brionas mirė 1756 m. liepos 24 d., sulaukęs 39 m. Jo našlė mirė gimdydama tais pačiais metais gruodžio mėn.

Vyko karai su Švedija, Rusija, keitėsi pinigai, baronai Lokenai nusigyveno ir prarado žemę. 1779 m. Gotzhofą įsigijo lenkų didikas Gotlibas fon Gregorski , jo duktė Šarlotė 1801 m. paveldėjo dvarą ir plėtė jo statybas. 1848 m. ji su vyru buvo palaidota Gedminų dvare Gregorskių šeimos koplyčioje, kuri 1960 m. buvo sunaikinta.

1851 m. didžiąją Gedminų dvaro dalį įsigijo Karlas Fridrichas Gubba. Jis pastatė rūmus, sutvarkė žirgyną, įsigijo žemės ūkio mašinų. Buvusius pelkėtus laukus dabar primena 1860 m.iškasti dirbtiniai tvenkiniai. Pajamas jis gaudavo augindamas Trakėnų veislės žirgus ir parduodamas juos kariuomenei.Smiltelės gatvė buvo nutiesta XIX a. pabaigoje, kaip kelias jungiantis Smeltę su Klaipėdos – Šilutės plentu. Toj vietoj, kur kelias jungėsi su plentu stovėjo Marientalis, vienas iš Gedminų dvaro palivarkų. Juozapo darbininko bažnyčios vietoj yra buvęs Marienhofo dvaras. Dabartinis Statybininkų pr. aiškiai užfiksuotas jau XIX a. pradžioje, kaip kelias, jungiantis Gedminus su Bajoriškąja Smelte (t.y. Gedminams priklausiusiom valdom Smeltėje). Debreceno gatvės sankryžoje su Šilutės plentu yra išlikę keletas Mažųjų Gedminų statinių.

Apie 1900 m. dvare buvo atidaryta pradinė mokykla.

1916 m. Gedminų-Gotzhofeno dvarą sudarė 430 ha žemės.Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos pakeitė dvaro gyvenimą.1926 m. dvarui priklausė 355 ha.žemės, jos savininku buvo rotmistras Džeimsas Gubba. Jis buvo išdidus žmogus, palaikė ryšius su Sendvario šeimininku K. Scharffegtter, Šiliutės dvarininku H.Scheu, dalyvavo politikoje. 1936 m.dvare kilo gaisras. Rūmus suremontavus, įvesta elektra.

Peržvelgus dvaro istoriją aišku, kad teritoriją kurioje stovi gimnazija , 1657-1695 m. valdė tituluoti vokiečių, lenkų, anglų kilmės dvarininkai, baronai, grafai, pareigūnai. Dvaro , kaip privačios valdos istorija baigiasi 1939 m., kai Džeimsas ir Frida Gubbos jį perdavė Vokietijos valstybei, o patys apsigyveno Karaliaučiuje, kur žuvo bombardavimų ir mūšių metu.

Gedminų (Götzhöfen) dvaro planas XX a. pr.   

Kas Gedminų dvare vyko karo ir pokario metais nėra žinoma. Vėliau čia buvo įrengtas 16 butų gyvenamas namas, parduotuvė ir klubas. Pagal Klaipėdos vystymo generalinį planą1965 m.dvaro teritorija buvo įjungta į miesto teritoriją, o 1970 m. šią teritoriją jau supo nauji gyvenamieji namai, miesto ribos plėtėsi. 1978 m. čia gyveno 44 žmonės, sklypą užėmė daržai.

Gedminų dvaro rūmai, statyti 1859 m., valdant Č.D.Gubbai, apie 1900 m. buvo rekonstruoti.
Rūmai dviejų aukštų, su mansardiniu stogu, fasadą puošia dvipusiai laiptai. Deja architektų pavardės nežinomos. Tai vienas gražiausių dvarų Klaipėdos krašte, bet pastatas nelaikomas architektūros paminklu. Pasakojama, kad dvaras nebuvo itin prašmatnus, bet užtat čia būta labai gražaus parko. Tvenkiniai dabartiniame skvere buvo švarūs, o paradinis įėjimas buvo priešingoje pusėje, nei dabar yra įėjimas į gimnaziją - šičia buvo išėjimas į sodą.

Sovietmečiu dvaro teritorija smarkiai pakeista, nugriauti senieji ūkiniai pastatai, rūmai nugyventi ir apleisti, išliko pora kūdrų ir pavieniai seni medžiai.

Buvusi dvaro teritorija 1974-1976m.

 

1978 m.dvaras rekonstruotas, neproporcingai paaukštintas mansardinis stogas, pakeista jo forma, padaryti nauji stogo švieslangiai, pristačius tipinius priestatus sunaikinti senieji laiptai, sužalotas neobarokinis frontonas. Interjeras pritaikytas mokymo įstaigai.
Nuo 1983 m. dvare įsikūrė E.Balsio menų gimnazija,1984 m.prie jos iškilo priestatas su valgykla ir bendrabučiu. 1985 m.pagerbiant įžymų Lietuvos muziką, mokyklai suteiktas kompozitoriaus Eduardo Balsio vardas.Čia mokosi gabūs menui 6-19 metų moksleiviai. Buvusiuose Gedminų dvaro rūmuose dabar karaliauja menų mūzos.
 

D.F.Gubbos sesers duktė Hedwig Plumicke-Bettac (lietuviškai nekalbanti) su sūnumi lankėsi Klaipėdoje 2001 m. galėjo užeiti į buvusį dvarą.Tačiau ji nepareiškė noro susigrąžinti buvusias savo giminės valdas.
2001 metais Klaipėdos miesto savivaldybė patvirtino 60 miesto gyvenamųjų rajonų.
Tačiau stambiausi iš jų – Giruliai, Mažasis kaimelis, Tauralaukis, Miško kvartalas, Kauno gatvė, Rumpiškė, Senamiestis, Sendvaris, Smiltynė, Vitė,Žvejybos uostas ir kiti.Sovietmečiu suformuoti: Alksnynė, Baltijos prospekto rajonas, Bandužių, Vingio,Laukininkai,Debreceno, Pempininkų, Vėtrungės, Žardės ir Žvejybos uosto rajonai.

,,Debreceno" gyvenamasis kvartalas yra pietinėje miesto dalyje.Teritorija ribojama Šilutės plento,Statybininkų prospekto,taikos prospekto ir Debreceno gatvėmis.Čia yra 2 gyvenamieji kvartalai,mokyklos,vaikų darželiai,komerciniai objektai.,,Draugystės"parkas su prūdais,pasivaikščiojimų ir dviračių takais,želdinių masyvais,2 bevardės pėsčiųjų alėjos, kvartalo viduje, tarnauja čia gyvenančių ir svečių poilsiui,rekreacijai,sporto užsiėmimams ir pan.Kvartalą suplanavo architektas A.Vitonis.

　

Draugystės parkas

Parkas įkurtas pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Tai buvusios jau XVII a. įsikūrusios Gedminų (Gotzhofen) dvaro valdos teritorija. Po karo išlikę dvaro ūkiniai pastatai buvo nugriauti, o dvaro pastatas 1978 metais buvo restauruotas ir pritaikytas mokymo įstaigai. Buvusi dvaro teritorija buvo sutvarkyta ir pritaikyta gyventojų poilsio poreikiams. Parke auga vietinės kilmės medžiai - paprastasis uosis, paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis ąžuolas, paprastoji eglė. Šiuo metu parke auga tik vienos rūšies vertingesni krūmai - paprastoji alyva.ir introdukuoti (svetimžemiai) augalai. Iš vertingiausių - paprastasis ir raudonasis ąžuolai, paprastasis bukas, baltažiedė robinija, europinis maumedis, paprastasis ir švedinis šermukšniai, uoginė obelis, paprastasis kaštonas, didžialapė liepa ir kt. Didesnėje dalyje parko teritorijos vyrauja pusamžiai medžiai. Šiaurinėje parko dalyje susiformavęs kiek per tankus, tačiau gana patrauklus paprastųjų kaštonų, raudonųjų ąžuolų, didžialapių liepų bei paprastųjų uosių želdynas. Pietinėje parko dalyje, prie tvenkinio bei šalia Balsio menų gimnazijos, išsiskiria brandžių medžių - paprastųjų ąžuolų, paprastųjų bukų, paprastųjų vinkšnų, mažalapių liepų - grupė. Vertinga paprastųjų kaštonų alėja. Centrinėje parko dalyje grupėmis pasodinti paprastieji uosiai, karpotieji beržai, paprastosios eglės. Parke yra įrengtas dviračių takas.
Parke tebelikę 3 prūdai.Vandens gylis apie 1,5 metro. Žvejai čia gaudo mailių lydekų žvejybai, nors kartais užkimba ir didesni karosai.2012 m prūdai išvalyti.Juose veisiasi ne tik žuvys,bet gyvena bei dauginasi didžiosios antys,gulbės,laukiai.

Demereckas Kęstutis. Rumpiškė.//Klaipėdos dvarai.- Klaipėda, 2005.Nuotraukos: Arūno Mėčiaus ir iš Johannes Frenzel-Beyme archyvo.

Gedminai

                         Gedminų mokykla

Kiekvienas laikmetis paliko žymę mokyklos istorijoje.Pabandysiu papasakoti ką pavyko man surinkti ir sužinoti apie tai.

Senose nuotraukose sovietinės mokyklos tradicijos bei atributai,ir atgimimo laikų pokyčiai bei dabartinis laikmetis.Kito laikmetis, palaipsniui kito ir mokykla.

1974m. rugsėjo 1 d. atidaryta Klaipėdos 21-oji vidurinė mokykla .Per visus tuos metus mokyklai vadovavo tik du direktoriai - 1974 m. Algimantas Tamelis,

o nuo 1997 m. Aurelijus Liaudanskas,žmonės, nusipelnę pagarbos už jų pasišventimą darbui
ir nuolatinį rūpestį mokyklos reikalais.

Mokyklos direktoriui Algimantui Tameliui tuo metu talkino trys pavaduotojos ugdymui. Mokslo metus pradėjo 1130 moksleiviai.

1977 m. išduotas pirmasis atestatas. 1993 m. 21-oji vidurinė mokykla buvo pavadinta Gedminų vardu.Nuo 1977m iki 1986m.mokyklą baigė 10 laidų 11-okų ,nuo 1987m iki 2001m.,kai buvo įvesta 12 klasių,mokyklą baigė 15 laidų.Vėliau nuo 2001m.,kada mokykla tapo pagrindine ją baigė 11 dešimtokų laidų.

Klaipėdos 21-oji vidurinė (tuo metu) mokykla buvo mieste palyginti jauna,tačiau kaip ir visos likusios m-klos ji ėjo koja kojon su laiku.Tuo metu ( nuo atidarymo iki 1991m) mokykloje veikė įvairios organizacijos: spaliukai, pionieriai, komjaunuoliai.

Kolektyvinės veiklos pamokoms buvo pasitelkiamos kuo įvairiausios formos, kartais – netgi itin patrauklios: sportas, meninės saviveiklos kolektyvai, ekskursijos ne tik į gretimą rajoną, bet ir po plačiąją ”Tarybų Tėvynę”, kolektyviniai muziejų, parodų, teatrų lankymai, - ir visa tai veltui ar pusvelčiui.Be to, moksleiviai  buvo pratinami prie visuomenei naudingos veiklos: kolektyvinio mokyklos ir jos aplinkos tvarkymo talkų, visuotinio medelių sodinimo vajų ar gyvenamosios aplinkos (parkų, miškelių, vandens telkinių) tvarkymo.Vasarą moksleiviai vykdavo į darbo ir poilsio stovyklas.Taip pat tekdavo eiti 3m. mokintis 1-kartą savaitėje pasirinktos specialybės.

Ženkliukai...

Jų žvaigždutės primena mūsų tėvų vaikystę...

Spaliukai.Vaikų organizacija,amžius 7-9m.Pažangūs spaliukai,sulaukę 10m.galėdavo stoti į pionierius.

,,Всегда готов"(Ever ready)-Visada pasiryžęs.Tai pionierių šūkis.Amžius 10-14(16) m.Uniforma-balti marškiniai,tamsios kelnės (sijonas).Kartais aprangą papildydavo pilotė.Skiriamieji ženklai buvo raudonas trikampis kaklaraištis ir pionieriaus ženkliukas.

TSRS pionierių organizacija buvo vadinama Lenino vardu.Mūsų mokyklos pionierių vadovė buvo B.Bernotienė.

Vokiečių k.mokytoja Trapkauskienė su pionierėmis                                                                                                  

                                                                                               

Komjaunimas arba Visos Sąjungos Lenino komunistinio jaunimo sąjunga (VLKJS), rus.Всесоюзный Ленинский коммунистический союз молодёжи (ВЛКСМ) – visuomeninė politinė jaunimo organizacija, 1918 m. spalio 29 d.  visos Rusijos darbininkų ir valstiečių jaunimo sąjungų suvažiavime kaip atsvara iki Pirmojo pasaulinio karo veikusiai skautų organizacijai.

Komjaunuolių skiriamasis ženklas-komjaunuolio ženkliukas.Dar jie turėdavo komjaunimo bilietą ir mokėdavo komjaunuolio mokestį po keletą kapeikų .

Veikla uždrausta po 1991 m. rugpjūčio pučo.

 Mokykloje buvo privaloma nešioti uniformas.Visi rūbai turėjo būti tvarkingi,išlyginti.

Mergaičių-tamsi ruda suknelė,pradžioje flisuotu sijonu(vėliau buvo galima ir lygiu), juoda prijuostė ir balta apykaklė ant suknelės.Apykaklės būdavo siūtos,nertos,megztos.Tarpusavyje mergaitės lenktyniaudavo,kurios sukurta apykaklė bus gražiausia.Dar puošdavosi ant kaklo rišama tautinio rašto austa ar kitokia juostele.Suknelės ilgis irgi buvo nustatytas,matuodavo jei kildavo įtarimas,kad per trumpa, su liniuote nuo kelio girnelės į viršų iki nustyto ilgio.Prie uniformos buvo negalima nešioti auskarų,dažytis nagų,lūpų,akių.

Berniukų-tamsiai mėlyni švarkai ir kelnės su kantu,šviesūs vienspalviai marškiniai,kaklaraištis.Ypač berniukai laukdavo to laiko,kai galėdavo nešioti švarkus su vidine kišenaite.Berniukų išvaizdai buvo mažiau reikalavimų,bet ir jiems tekdavo susidurti su liniuote,kuria matuodavo per ilgus plaukus.

Karinio parengimo mokytojas-P.Šlendev.

Iki Nepriklausomybės mokykloje buvo ir karinio parengimo pamokos,kurias vedė P.Šlendev.Ten tekdavo ir pamoką ,,отлично''išmokti, kalašnikovo automatą pagal laiką išrinkti bei surinkti,ir su dujokauke palakstyti...

koridoriuose tuo metu taip pat vyko veiksmas,juose vaiščiojo budintys mokiniai ar mokytojai su raudonais raiščiais ant rankovių.Jie prižiūrėdavo tvarką ir drausmę pertraukų metu.

Buvusių mokinių minčių ištraukos:

,,Jau pas ką , bet Drungilienės pamokose būdavo tvarka ir tyla. Tik mintis būdavo atsisukti ir paklausti už nugaros sėdinčio klasioko, o ji jau tavo mintis perskaitė  ir sustabdo nuo veiksmo griežtai ištardama pavardę. Daugiau tokių minčių nekyla, mintys tik apie chemiją per pamoką."

                                                          

              ---------------------------------------

                                                                                                 Chemijos mokytoja Danutė Drungilienė

,,Na, o griežtumu, tai kaip matot, ne vienas prisimena chemijos mokytoją Drungilienę. Tačiau tie, kurie siekė šios srities mokslų, ji išmokė tikrai labai gerai, tik kad tuo metu apie tai ne visi ir suprasdavome mokymo prasme griežtesnius reikalavimus.Taigi kiekvienas manau mokytojas yra vertas pagarbos už suteiktas žinias.''

------------------------------------------------

,,...labiausiai prisimenu:

Knystautienę - už įdomias pamokas, už tai kad kartais gaudavau per šikną su jos kreiduota ranka, už tai kad metematiką iki šiol mėgstu...

Vinklerį - už ramią sielą, nusileidusią iki mokinių lygio, už tai, kad per šimtadienį juo mokinia nepasidalino, visi kvietė pas save į klasę."

-----------------------------------------------

,,Anikina- kaip kažkas jau pastebėjo (ta kurios pavardė iš abiejų pusių vienodai skaitosi ), buvo nebloga."

               ------------------------------------                     Matematikos mokytoja-Ūbytė(Knystautienė),

                                                                                    rusų k.-V.Rackevičienė,anglų k.-V.Pagirėnaitė

                                                                                     

,,Na o iš man labiausiai įsimintinų mokytojų sąrašo tai būtų mokytojos- Ūbyte ir Rackevičienė, kurios manau visada darydavo taip, kad bendravimas su mokytojais būtų kaip lygaverčių partnerių.''

              ----------------------------------

,,Šilti ir malonūs prisiminimai išlikę anglų kalbos mokytojai Pagirėnaitei, fizikos mokytojui Vinkleriui, matematikos mokytojai Bendikienei, chemijos mokytojai - auklėtojai Drungilienei, nors bijodavome kaip velnias kryžiaus, tačiau esu dėkinga už suteiktas žinias, taip pat mokytojai Bernotienei. Dabar gali įvertinti ir padėkoti tikriems mokytojams už jų sunkų darbą dirbant su mokiniais, bei padėkoti už gautas pastabas bei pastangas vedant mus teisingu keliu. ''

                      ------------------------------------------------------------------------------

Buvę mokytojai ir mokyklos direktorius-Tamelis.

Lietuvių k.mokytojos-Vaitiekienė,Gaudusevičienė,

Valentilienė.

Matematikos mokytoja-Bendikienė.

Rusų k.mokytoja-Chakimova.

Fizikos mokytojas-Vinkleris.

Ir daug kitų...

                                                                                                            Istorijos mokytoja-Šideikytė

Lietuvių k. mok. Pakalniškienė.                                       

                                                                                                      Muzikos mokytoja L. Stalgienė  

Geografijos mok.-Benetienė.

Vokiečių k.mokytojas-Piešinas. Fizikos mokytojas-Virbickas

Fizinio lavinimo

mokytoja-Liovienė.

Astronomijos mokytoja.                                                                                                                

                                                                                          

                                                                                                        

Mokykloje buvo organizuojami įvairūs projektai,vykdavo sporto,menošventės,klasės atskirai ruošdavo įvairius LIK-us.

LIK'as - Linksmųjų ir išradingųjų Klubas!Jie vykdavo tik tarp mokinių arba kartu su tėvais.Štai kelios nuotraukos iš senųjų renginių:

Atspėk kuris tikras...     

                                                                                          Vertinimo žiuri.

   

Tėvų išradingumui nėra ribų...    

Kaip ir kiekvienas jaunimas,taip ir ankstesniais metais mokiniai sekdavo madas.Kad ir negalima buvo kai ko dėvėti,segėti,tačiau buvo galima rinktis orginalesnius portfelius,kuprines,diplomatus...

Mūsų mokyklos buvę mokiniai taip pat pateko ir į profesonalaus fotografo objektyvą.Vaclovas Straukas jų nuotraukas įtraukė į savo fotografijų ciklą ,,Paskutinis skambutis".

Jaunimas nebūtų jaunimas,jeigu nesugalvotų ko nors orginalaus.Kiekvieną pavasarį mokykloje vykdavo šimtadieniai-100 dienų iki mokslo metų pabaigos.Tam tikslui priešpaskutinės klasės organizuodavo 11-okams ar 12-kams šventę,darydavo jumoristinius pusatestačius,organizuodavo paskutinį skambutį.

Išleistuvių metu abiturientai sodindavo medelius,dėkodavo mokytojams,švęsdavo savo išleistuves.Pirmosios laidos eidavo palydėti saulės prie jūros.

                  Padėkos mokytojams....

Oficialioji išleistuvių,atestatų teikimo dalis.

Pagrindinė Gedminų mokykla

Klipas apie mokyklą:

http://youtu.be/VO2N16mvZgQ

Įvestas orginalus skambutis,kviečiantis į pamokas http://youtu.be/I-6xcDosBxM

Sukurti mokyklos simboliai.

Simbolio modelį sukūrė technologijų mokytoja R. Jonaitienė

GTUC simbolis

Eskizas – dailės mokytojos L. Grigaitytės. Kompiuterinė versija – informatikos mokytojo G. Jonausko

 

Mokyklos vėliava.                                                                          

                   Pažymių knygelė nebenaudojama.

                    Įvestas  elektroninis dienynas-Tamo.lt

Svetainės užsklanda.

Įvesta mokyklinė uniforma.

Uniformos dėvimos ir dabar.Jos ne tik pristato mokymosi įstaigą,drausmina moksleivius,bet ir sumažina socialinių sluosnių skirtumus mokyklos mąstu. 

Mokyklos 30-ies metų jubiliejų (2005 m.) pasitiko 1145 mokiniai, kurie mokėsi 45 klasėse, ir 136 mokyklos darbuotojai.

Nulašėjo lašais dienos,prašuoliavo žirgais savaitės,pradundėjo traukiniais mėnesiai,praskrido lėktuvais metai...Nei daug,nei mažai praėjo laiko...Mokykla pasipuošė savo šventei.

Mokyklos 35-erių metų jubiliejų (2009 m.) pasitiko 955 mokiniai.

 

Pirmąjį mokyklos direktorių 1997 m. pakeitė naujas vadovas –I vadybinę kvalifikacinę kategoriją turintis Aurelijus Liaudanskas.Jam talkina pavaduotojos:Emilija Vidmantienė, Danutė Drungilienė ir Ilona Balsienė.

Mokykloje novatoriškai įgyvendinama Bendrojo ugdymo programa: ugdymo turinys orientuotas į  bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą.

Vadovaujantis šiuo ugdymo planu,mokiniai turi galimybę pasirinkti integruotą dalyko programą arba kitą pasirenkamą dalyką.anglų kalbos mokymas organizuojamas nuo 2klasės.

  Mokykla turi savo gražias tradicijas- kasmet  švenčia rugsėjo pirmąją,sutinka naujus nedrąsius pirmokėlius,vėliau vyksta pirmokų krikštynos.

Gedminų pagrindinės mokyklos madų studija „DABITA“ savo veiklą pradėjo 1998 m. Studijos įkūrimo iniciatorės buvo tuometinė Užklasinio darbo

organizatorė Raimonda Stirbienė ir Technologijų mokytoja ekspertė Vida Gnedojienė,

Studijos mergaitės su kolekcija „Metų laikai“debiutavo Klaipėdos miesto baigiamajame moksleivių festivalyje „Draugaukime“. Kolektyvą jau pirmame konkurse lydėjo sėkmė, laimėjo nominaciją – „Vieno modelio autorius“.

2000m.Kolekcija,,Plieninės magnolijos".

Ši kolekcija Žemaitijos zonos avangardinių madų festivalyje laimėjo I-ąją vietą. Ši kolekcija dalyvavo respublikiniame „Panelės“ žurnalo II – ajame jaunųjų dizainerių konkurse „Krištolinė adata“ ir buvo apdovanota apdovanota specialiu prizu.

2001m.kolekcija,,Jūros miesto mitas".

Ji festivalyje užėmė antrą vietą ir tapo Sidabrinės adatos laimėtojais. Kolektyvas pasirodė Jūrininkų klube Miesto Jūros šventės metu bei kitais metais Teatro aikštėje šventėje ,skirtoje Vaikų gynimo dienai, dalyvavo Klaipėdos miesto 750-mečio jubiliejui skirtame apskrities mokyklų moksleivių darbų konkurse-parodoje

„Tau mano mieste“, Vėžaičių pagrindinės mokyklos svečiams. Teko dalyvauti Tarptautiniame šokių festivalyje „Baltijos banga“ bei kitais metais „Šokio Galaktikoje“, Tais pačiais metais kolektyvas dalyvavo Plungės alternatyvios mados šventėje „Laiko tėkmė“, kurioje apdovanota specialiu prizu už neišsenkančią mados paiešką.

2004m.kolekcija,,Atspindys".

Kolektyvas nudžiugino žiūrovus nauja kolekcija „Atspindys“ ,kuri laimėjo festivalyje Sidabrinę adatą .

Gedmina

Kolektyvas įsikūrė 1999 metų rudenį. Pirmuosius nedrąsius šokio žingsnius žengė pirmieji tautinių šokio kolektyvo „Gedmina“ šokėjai, vadovaujami Sauliaus Rudelio.

Tuomet jų buvo 26, ir pirmasis jų pasirodymas įvyko koncerte, skirtame mokyklos 25-mečiui. Šiandien tie buvę mažieji šokėjai jau septintokai ir yra vyriausieji kolektyvo šokėjai.

2000 metų pavasarį prie šokėjų grupės prisijungė kanklininkių ansamblis, vadovaujamas Virginijos Žapnickienės, kuris jau išaugo į liaudies instrumentų orkestrą, kuriam vadovauja Virginija Žapnickienė ir Donatas Merkelis.

Kolektyvas„Gedmina“ koncertuoja miesto ir rajono mokyklose – dalyvauja Meninių kolektyvų apsikeitimo programoje – Sendvario, „Vyturio“, Plungės – „Liepaitės“, Vėžaičių pagrindinėse mokyklose. Tautinių šokių kolektyvas „Gedmina“ yra nuolatinis mokyklos renginių dalyvis, paruošta daug autorinių koncertinių programų:„Aukštyn kojom“, „Ateinam žemėn žaisti kaip vaikai“ , „Bite rite baltarage…“ ,„Septynios tilto mylios, už to tilto trys lelijos. Kas?,

„Kinkyk, saulute aukso žirgus/ parvežk paukštelių giesmeles“

Nuo 2001 metų kolektyvas turi ir vokalinę grupę, kuriai vadovauja Andžela Martyšienė.

2002metais kolektyvui buvo suteiktas ,,Gedminos" vardas.

2005m įvykęs projektas-pilietinė akcija ,,Daugiau niekada".

2011m.gegužės 5-7 dienomis Italijoje (Neapolyje ir Arzane) vyko renginys „European Schools Gala 2011“ („Europos mokyklų Gala 2011“), kuriame lankėsi ir Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos mokytojų grupė. Renginį organizavo E.S.C.O.T. – EUROPE. Tarptautiniame renginyje dalyvavo atstovai iš 10 Europos šalių. Apie mus spaudoje:

2005m.įvykęs projektas-pilietinė akcija,,Daugiau niekada".

http://portalas.emokykla.lt/naujienos/Puslapiai/Naujiena5018.aspx

 Mokytojai ir mokiniai turėjo galimybę pristatyti savo mokyklas, susirasti partnerių ir dalyvauti įvairiose meno, kultūros bei sporto veiklose. Konferencijos „Dvynių partnerystės Europos mokyklose svarba inovatyviai didaktikai“ metu buvo aptariamos naujos mokymo metodų galimybės ir perspektyvos, remiantis dvynių partneryste tarp šalių. Taip pat vyko vaizdo filmų konkursas „Best presentation of European School“.

Renginio pabaigoje dalyviai buvo apdovanoti įvairiais prizais. Konkurso „Best presentation of European School“ pirmoji vieta ir specialus prizas, kurį įteikė Arzano miesto meras, atiteko Lietuvos atstovams – Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos komandai.

Mokyklos tradicija tapo kas pavasarį organizuojama menų savaitė „Skrisk,sparnuota kūrybos paukšte“.

Mokykla vykdo prevencinę programą „Saugi mokykla“, kuri yra nukreipta prieš smurtą ir patyčias mokykloje.

Mokykloje vyksta įvairūs projektai:,,Rūšiuok ir saugok",,,eTwinning",,,iTEC",,,Kuriame respubliką",tęstinis projektas ,,Baltijos krantai",Sveikatiada“,„Netradicinio ugdymo diena“,„Gerųjų vėjų miestas“,„Išsaugokime žemę ateities kartoms“,„Kalendorinės šventės“,„Rudeninė spalvų šventė“,Trumpalaikis projektas, skirtas Lietuvos žydų genocido dienai,„Europian day of languages“,„Idėjų mugė“,„Sužinojau ir dalinuosi“,„Paveikslas su knyga“,„Skaičiuočių labirintais“,„Kompiuterinis dizainas ir fotografija“,„Gedminų viesulas“ – mokyklos laikraštis,„Fizika aplink mus“,„Žaidžiame matematiką“,„Skaičių istorijos labirintuose“,„IXI pab. – XX a. lietuvių liaudies tautinis kostiumas“,„Ką aš žinau apie savo vardą“,„Kuriame mokomąją medžiagą. „Senovės Roma“ ir kt.

6 a klasės mokiniai, vadovaujami šokio mokytojo Sauliaus Rudelio, dalyvauja tarptautiniame eTwinning projekte „e-cultural Kaleidoscope“, kuriame gedminiečių partneriai yra bendraamžiai iš Lenkijos, Rumunijos, Prancūzijos, Graikijos, Turkijos, Ispanijos, Slovakijos, Latvijos, Italijos, Bulgarijos, Jungtinės Karalystės.

Projekto „e-cultural Kaleidoscope“ tikslas yra supažindinti mokinius su Europos kultūrų turtingumu, formuoti savo kultūrinį tapatumą, pažinti, toleruoti bei gerbti kitų tautų, grupių kultūrinės raiškos skirtumus, gerinant savo bendravimo įgūdžius, užsienio kalbos ir IKT kompetencijas.






Nors projektas dar tik įsibėgėjo, Gedminų mokyklos komanda buvo įvertinta ir jai už puikų projekto vykdymą ir rezultatus buvo suteiktas Nacionalinis Kokybės ženklelis. Projekte dalyvaujantysšeštokai apdovanoti eTwinning mokinio kokybės ženkleliais.



Kokybės ženklelis – tai konkretus pripažinimas mokytojams ir mokykloms, kad jųeTwinning veikla pasiekė aukštą lygį. Mokiniams tai –paskatinimas už jų pastangas, o visai mokyklai– viešas jų pasiryžimo siekti kokybės bei atvirumo europinėje bendradarbiavimo veikloje pripažinimas.


Mokykloje vykdoma kasmet ,,Gerumo mugė“. Tai tokia nuostabi šventė, kai mokyklos koridoriai pakvimpa nuostabiausiais kepiniais, o aktų salė pražysta nuostabiausiais darbeliais ir prisipildo mūsų klegesio.Taip pat vyksta ,,Tolerancijos mugė",kur mokinamės būti pakantesni vienas kitam.


Tolerancijos mugė


kiekvienais metais mokykloje šurmuliuoja gausus būrys svečių – iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių atvykę mokiniai ir mokytojai,Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Klaipėdos m. savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus atstovai. Svečiai bei mūsų mokyklos mokiniai drauge šoko, vaidino, klausėsi istorijų apie tolerantiškumą, norintys (tokie buvo beveik VISI) „apsigyveno„Tolerancijos mieste“. Erdvėje ,,Istorija gyvai" tvyrojo rimtis ir susimąstymas, nes buvo kalbama apie tragiškus istorijos įvykius. Visi vieningai teigė, jog istorija mus moko gyventi, kad nepasikartotų panašios tragedijos.


Džiugu,kad Lietuvoje tiek daug neabejingų žmonių,kuriems ne tas pats,kaip jaučiasi šalia esantys,kuriems svarbi istorinė tiesa,kurie stengiasi būti tolerantiški.Viliamės,kad ,,Tolerancijos gėlių''sėklas mūsų svečiai parveš į savo miestus,mokyklas,ir vis daugiau žmonių taps tolerantiškesni bei pakantesni vieni kitiems.


KELIONĖ Į ALSUNGĄ LATVIJOJE PAŽENKLINTA BROLIŠKOS MEILĖS GALIA

Kovo 17 – 22 dienomis mūsų mokyklos komanda viešėjo Alsungos vidurinėje mokykloje, kur vyko Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „The language of art“ darbo susitikimas.
Svečiuodamiesi Latvijoje supratome – ne vietovės dydis lemia, ar apie tave žinos pasaulis. Svarbiausia yra puoselėti ir su pagarbia meile pristatyti savo krašto vertybes. Tai įrodė nedidelio Latvijos miestelio Alsungos bendruomenė: kaip kumštis veikianti išvien visi kartu saugodami ir pristatydami atvykusiems senąsias savo krašto tradicijas ir patirtį. Tai daro galingą įspūdį.
Mokėmės pažinti žvaigždynus ir svajojome užvertę galvas į dangų pačiame moderniausiame pabaltyje Planetariume.

Ketvirtadienį mokytoja Vilhelmina Paniuškienė pakvietė į meno dirbtuves – seminarą. Vaikai galėjo išbandyti save teatrinėje raiškoje, mokytojai pasisemti patirties, kaip teatrinio ugdymo metodika gali padėti lavinti kūrybiškumą.

Į savo meno dirbtuves pakvietė ir turkų mokytojas, kur demonstravo darbo grupėse „Karuselės“ metodą.  Į savo kūrybines dirbtuves projekto dalyvius taip pat sukvietė Lenkijos bei Rumunijos mokytojai.Po kūrybinių dirbtuvių mokytojai sėdo prie apskrito stalo aptarti ir įvertinti susitikimą Latvijoje.Laikas prabėgo nejučia – nuolat dalyvavome įvairiaspalviuose renginiuose, mus supo šilti ir draugiški žmonės.

Vykdydami Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektą „The language of art“, Gedminų pagrindinės mokyklos mokiniai lankėsi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, kur vyko edukacinė programa „Klaipėdos krašto buitis ir drabužiai XIX a. pab. – XX a. pr.“. Užsiėmimo metu buvo pristatomi unikalūs krašto drabužiai, atskiros kostiumo detalės, ornamentika (delmonai, šimtaraštės juostelės). Pamokėlės metu buvo akcentuojami šio krašto kostiumo ypatumai, spalvų deriniai, saviti raštai, skirtumai nuo kitų Lietuvos regionų drabužių. Jaunesnieji projekto dalyviai spalvino pateiktus delmonų pavyzdžius šiam kraštui būdinga ornamentika, o vyresnieji – sprendė kryžiažodį bei atliko kitas užduotis. Edukaciniai užsiėmimai praplėtė mokinių žinias apie Klaipėdos krašto aprangos ypatumus, padėjo pažinti senovės žmonių buitį.

2012m.balandžio 12 d. Šokio mokytojų asociacija, Vilniaus kolegija ir Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla Gedminuose organizavo XV respublikinį choreografijos metodinį – praktinį seminarą. Šokio mokytojas ekspertas Saulius Rudelis – vienas iš seminaro vadovų – džiaugėsi, jog

seminaras vyko sklandžiai, produktyviai, buvo itin kokybiškas ir reikalingas susirinkusiems pedagogams. Čia jie turėjo galimybę klausytis, stebėti ir patiems aktyviai dalyvauti kolegų vedamose paskaitose – praktiniuose užsiėmimuose: „Integruotas ugdymas šokio pamokoje“ (S. Rudelis), „Erdvė šokio pamokoje“ (R. Prokurotienė), „Vidurinio ugdymo šokio metodinių rekomendacijų pristatymas“, „Šokio pamoka 11-12 klasėje“ (A. Riekumas), „Jogos, Pilates metodikos taikymas pramankštos pratimuose“ (E. Baltriukienė), „Naujos viltys ir seni rūpesčiai: Lietuvos muzikos ir meno mokyklų neišgalvota dabartis“ (V. Šleinius).

Gedminų pagrindinės mokyklos mokytojų komanda pristatė jau pasibaigusį integruotą projektą „Klaipėdos kraštas – kultūrų kryžkelė“, kur 7-8 klasių mokiniai renka, vertina, sistemina ir pritaiko įvairiapusiškas žinias apie Klaipėdos kraštą dėstomų dalykų pamokose (istorijos, geografijos, IT, technologijų, lietuvių kalbos, anglų kalbos, šokio). Gegužę šiame projekte dalyvaujantys mokytojai ir mokiniai pakvies visus norinčius dalyvauti baigiamajame projekto pristatyme, kur žaidimo forma bus galima arčiau pažinti Klaipėdos krašto istoriją, tradicijas, tautosaką bei kultūrą.

Gegužės 3 dieną Klaipėdos Liudviko Stulpino pagrindinėje mokykloje vyko pirmasis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalinis konkursas „Pamario susuktinis“. Mūsų mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Gedmina“ parnešė net du apdovanojimus – I vietą laimėjo ir I laipsnio diplomą gavo 8a (meninio ugdymo – šokio) klasės mokiniai, ir III vietą bei III laipsnio diplomu apdovanoti 6a (meninio ugdymo – šokio) klasės mokiniai. Sveikiname mokinius ir mokytojus, kurių nuoširdaus ir kruopštaus darbo dėka pasiekti šie puikūs rezultatai, tai: vadovą - choreografijos mokytoją ekspertą Saulių Rudelį, liaudies instrumentų grupės vadovę – kanklių mokytoją metodininkę Virginiją Žapnickienę, vokalinės grupės vadovę, muzikos mokytoją metodininkę Andželą Martyšienę, koncertmeisterę Vaidą Staugaitę-Galminienę.

Būna renkamas ,,Metų Gedminietis".Kasmet vyksta sportinės  ,,Gedminų Taurė“varžybos,įvairios sporto šventės.

Klaipėdos mokinių sporto žaidinių MERO taurei laimėti plakimo varžybose EMILIJA EŽERSKYTĖ 8D 100m laisvu stilių užėmė 1vietą ir 50m krūtine užėmė 3 vieta, RIMAS BACEVIČIUS 7E 50m laisvu stiliumi užėmė 3vietą, ENIJA EŽERSKYTĖ 5E tarp 4metais vyresnių dalyvių pasirodė puikiai ir pateko tarp dešimties geriausiųjų 50m laisvu stiliumi ir 50m nugara rungtyse.

Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę…

Ketvirtokai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitiko konkurse „Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę…“, demonstruodami gimtojo krašto istorines žinias. Tarpusavyje susirungė keturių Klaipėdos miesto

mokyklų Gilijos pradinės, Versmės progimnazijos, H.Zudermano gimnazijos ir Gedminų pagr. komandos. Nugalėtojais šiais metais tapo Gedminų pagr. mokyklos ketvirtokų komanda. Išrinktas šauniausias komandų kapitonas. Juo tituluotas Gilijos komandos kapitonas. Dėkojame dalyvavusių komandų mokytojoms, svečiams, kolegėms už komandų paruošimą ir geranorišką bendradarbiavimą renginio metu. Renginį paruošė ir vedė mokytojos V.Kupšienė ir D.Remeikienė.

Gedminų taurė 2012 klipas.

http://youtu.be/AtxuiMgfLFc

Metų gedminietis

2013m. spalio 21 d. anksti ryte iš Gedminų pagrindinės mokyklos kiemelio išriedėjo autobusas. Autobuse – nominacijų ,,Metų Gedminietis-2011“ nugalėtojai, maršrutas – Klaipėda-Molėtai-Klaipėda. Kelionė link Molėtų neprailgo.Gedminiečiai susitiko su etnoastronomu vaidila Jonu Vaškūnu. Vaidila vaizdžiai papasakojo apie senovės žynių dangaus stebėjimą, vaiko gimimo datos nustatymą, zoodiako ženklo priskyrimą ir dar daugybę įdomių, niekad negirdėtų dalykų.Pasisėmę senolių išminties, mokiniai ir mokytojai apsilankė Etnokosmologijos muziejuje, kur kildami ,,Paukščių tako“ laipteliais, klausėsi gido pasakojimų apie pažintą ir nepažintą pasaulį, rankose laikė tikrą meteoritą, parvežtą iš Sibiro, galėjo nusifotografuoti su ufonautu, ramiai sau kampe sėdinčiu ir skaitančiu lietuvišką dienraštį ,,Respublika“. Galiausiai Gedminiečiai siaurais laipteliais pakilo beveik lig debesų, į stiklinį kupolą, kur atsivėrė nuostabūs gamtos vaizdai: piliakalnis, Labanoro giria…

Pasižiūrėję į žvaigždes per teleskopą, bent trumpam tapę tikrais astronomais, Gedminiečiai patraukė į Klaipėdą.

Geometrija pasakų šaly

Nuo vasario pradžios mokykloje galėjome stebėti parodos „Geometrija pasakų šaly“ mokinių sukurtus darbus. Parodos tikslas – ugdyti mokinių

kūrybiškumą, plėsti supratimą apie antrinių žaliavų panaudojimą. 6 klasių mokiniai iš buityje panaudotų įpakavimų, nebereikalingų daiktų kūrė, konstravo pasakų veikėjus. Renginio metu buvo aptarta atliekų rinkimo ir rūšiavimo nauda gamtai, gyvenamajai aplinkai. Parodą organizavo R.Serapinienė, R.Bakevičienė, R.Rimkuvienė.

Sveikiname mokinius, apdovanotus padėkos raštais

   ·       6a kl. V.Navickaitė.

   ·       6c kl. R.Damošiūtė,S.Pargaliauskaitė.

   ·       6d kl. A.Ulvydas, D.Januška, P.Kislinkas, U.Jokšaitė, A.Tamošauskas,

   ·       G.Latakaitė, K.Sungailaitė.

   ·       6e kl. P.Čėsnaitė, E.Vilkaitytė, D.Trybė.

Vyksta akcijos,edukaciniai užsiėmimai.Veikia klubai-100dešimtukų,,,Gedminų bičiuliai"būrelis,skaitovų konkursai,kompiuterinių atvirukų konkursai,pirmokų krikštynos,2011m pirmą kartą įvyko 8-okų išlėdytuvės.

Mokinių pasiekimai

Didžiuojamės mokiniais, olimpiadų, konkursų, sporto varžybų nugalėtojais ir prizininkais bei mokytojais, kurie šiuos mokinius parengė.

Mokinių dalykinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojų sąrašas

2012m.

Aistė Brindzaitė .6d.klasė.Pasakininkų konkursas „Vieną kartą…“ I vieta.Molytoja- Jurgita Petkienė.

Roberta Žemaitytė .8d.klasė.Klaipėdos miesto pagr. mokyklų 5-8 klasių mokinių lietuvių kalbos olimpiada. I vieta.Mokytoja- Asta Jankauskienė.

 Ignas Budreika.5a.klasė.Klaipėdos miesto mokyklų 5-8 klasių mokinių matematikos olimpiada. II vieta.Mokytoja- Zosė Knystautienė.

Aistė Galminaitė.1a.klasė.IV-asis Tarptautinis estradinio dainavimo konkursas „Linksmieji Perliukai- 2012″. III vieta.Mokytoja- Vaida Staugaitė-Galminienė.

Beatričė Martyšiūtė.8d.klasė.IV-asis Tarptautinis estradinio dainavimo konkursas „Linksmieji Perliukai- 2012″. Diplomanto kategorija.Mokytoja- Andžela Martyšienė.

Gustė Paškauskaitė.8d.klasė.IV-asis Tarptautinis estradinio dainavimo konkursas „Linksmieji Perliukai- 2012″. Diplomanto kategorija.Mokytoja- Andžela Martyšienė.

 Šokių kolektyvas „Gedmina“. Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių konkurso „Aguonėlė 2012″. I vieta, I-ojo laipsnio diplomas.Mokytojas- Saulius Rudelis.

Šokių kolektyvas „Gedmina“. Lietuvos vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių konkurso „Aguonėlė 2012″. II vieta, II-ojo laipsnio diplomas.Mokytojas- Saulius Rudelis.

Aleksas Šeputis.5e.klasė.Tarptautinis kompiuterinis piešinių konkursas „Miracles of Christmas“. III vieta.Mokytoja- Asta Jurkutė-Lendraitienė.

Kamilė Jucevičiūtė.7b.klasė.Tarptautinis kompiuterinis piešinių konkursas „Miracles of Christmas“. II vieta.Mokytoja- Asta Jurkutė-Lendraitienė.

Radvilė Damošiūtė.6c.klasė.Tarptautinis kompiuterinių piešinių ir dinaminių atvirukų konkursas. Nugalėtoja.Mokytoja- Sonata Jakovlevienė.

Roberta Gaudiešiūtė.6d.klasė.Respublikinis kompiuterinių piešinių ir video konkursas. Prizininkė.Mokytoja- Sonata Jakovlevienė.

Julius Gedmontas, Aistė Galminaitė, Ainaras Butkus, Saulė Turskytė.1a.klasė.Respublikinis konkursas“Bremeno muzikantai tavo mieste“. Nominacija ir apdovanojimas už gražiausius kostiumus.Mokytojai- R. Gedmontienė,V. Kupšienė,V. Gnedojienė ,A. Jurkutė-Lendraiteinė.

Enrika Zovaitė.7a.klasė.Vokiečių kalbos Kengūra. Auksinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Gabrielius Pranulis.7a.klasė.Vokiečių kalbos Kengūra. Auksinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Kotryna Rudelytė.7a.klasė.Vokiečių kalbos Kengūra. Auksinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Vaida Lukšaitė.7a.klasė.Vokiečių kalbos Kengūra. Auksinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Gabija Pragulbeckytė.7a.klasė.Rusų kalbos Kengūra. Oranžinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Ruslana Yaburova.

Roberta Žemaitytė.8d.klasė.Lietuvių kalbos Kengūra. Sidabrinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Asta Jankauskienė.

Kristina Andrejevaitė.8d.klasė.Lietuvių kalbos Kengūra.Oranžinės Kengūros diplomas.Mokytoja- Asta Jankauskienė.

Greta Aleksiejūtė.6a.klasė.Anglų kalbos Kengūra.Oranžinės Kengūros diplomas.Mokytojas- Anton Petrovskij.

Andrius Kiseliovas.10klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš vokiečių kalbos).Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Aušrinė Šulskytė.7a.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš vokiečių kalbos).Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Enrika Zovaitė.7a.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš vokiečių kalbos).Mokytoja- Regina Gedmontienė.

 Pranas Griškevičius.7c.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“.Nugalėtojas (vertimas iš vokiečių kalbos).Mokytoja- Regina Gedmontienė.

Deividas Skurdelis.7b.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš rusų kalbos).Mokytoja- Natalija Deviatajeva.

Ernesta Grefelytė.8e.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos).Mokytoja- Ruslana Yaburova.

Gabija Kumžaitė.8d.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos).Mokytoja- Ruslana Yaburova.

Gabija Pragulbeckytė.7a.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“ .Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos).Mokytoja- Ruslana Yaburova.

Jurinda Merkevičiūtė.6e.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos).Mokytojas- Anton Petrovskij.

 Kristina Andrejevaitė.8d.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos).Mokytoja- Ruslana Yaburova.

 Liveta Arčiulytė.8e.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš rusų kalbos) .Mokytoja-Ruslana Yaburova.

Denas Olšauskis.8c.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“ .Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Vilma Zenavičiūtė.

Dominykas Rudelis.4b.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Renata Martyšiūtė-Jarašiūnė.

 Donata Budreikaitė.7b.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- LijanaPožienė.

Evelina Lakavičiūtė.8e.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Vilma Zenavičiūtė.

Gabija Pragulbeckytė.7a.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“ .Nugalėtoja (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Kristina Rudelienė.

 Inesa Butkutė.7e.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtoja (vertimas iš anglų kalbos).Mokytojas- Anton Petrovskij.

Jonas Lunius.4a.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Renata Martyšiūtė-Jarašiūnė.

 Mantas Baltrimas.4b.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Renata Martyšiūtė-Jarašiūnė.

Mantas Kudys.8c.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos) .Mokytoja-Vilma Zenavičiūtė.

Paulius Žutautas.8c.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Vilma Zenavičiūtė.

Vilius Lukošius.5c.klasė.Vertimų konkursas „Tavo žvilgsnis“. Nugalėtojas (vertimas iš anglų kalbos).Mokytoja- Ingrida Simanauskienė.

Monika Galdikaitė.4b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Animuoto piešinio rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Lukas Zeniauskas.4b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Istorijos-filmuko rungtis I vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Ugnė Šiukšterytė.4b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Istorijos-filmuko rungtis II vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Urtė Vinkšnaitė.4b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Istorijos-filmuko rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Gabija Kumžaitė.8d.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Žaidimo kūrimo rungtis I vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Kristina Andrejevaitė.8d.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Žaidimo kūrimo rungtis II vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Lukas Zeniauskas.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Animuoto piešinio rungtis II vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

 Kajus Žilys.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Animuoto piešinio rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Rokas Bytautas.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Istorijos-filmuko rungtis II vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

 Ugnė Šiukšterytė.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Istorijos-filmuko rungtis II vieta .Mokytoja-Daiva Gaučytė.

Aidas Benetis.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Istorijos-filmuko rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Monika Galdikaitė.4b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Istorijos-filmuko rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Gabija Kumžaitė.8d.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Žaidimo kūrimo rungtis II vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Kristina Andrejevaitė.8d.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Žaidimo kūrimo rungtis III vieta.Mokytoja- Daiva Gaučytė.

Linas Saulis.1b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Piešinio rungtisI vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Vakaris Montvilas.1b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Piešinio rungtisII vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Milena Martinkutė.1b.klasė.Respublikinė Logo olimpiada. Piešinio rungtisIII vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Gabrielė Grakulskytė.1b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Piešinio rungtisI vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Linas Saulis.1b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Piešinio rungtisII vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Virginijus Juška.1b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Piešinio rungtisIII vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

 Lolita Blaževičiūtė.5b.klasė.Respublikinis Logo konkursas. Žaidimo kūrimo rungtis I vieta.Mokytoja- Indra Sudeikienė.

Sporto varžybų nugalėtojai:

Milda Puišytė,Emilija Ežerskytė,Dovilė Kasparavičiūtė,Aurelija Bučinskaitė,Gabrielė Daubarytė, Modesta Tarvydaitė, Danielė Novikovaitė   7-9klasės.Klaipėdos Mero Taurės merginų (gimusių 1996 metais ir jaunesnių) tinklinio varžybos .III vieta, III-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Klaipėdos Gedminų pagr.m-klos įvairių sporto šakų komandos. 5 – 10klasės.

Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ laimėti 2011-2012m.m. II vieta, II-ojo laipsnio diplomas, Taurė. mokytojai- Nijolė Triuškienė,Tadas Karinauskas,Laimonas Šapkauskas, Mindaugas Krakys.

 Deimantė Drukteinytė,Milda Piščikaitė,Roberta Juozauskaitė,Samanta Pargaliauskaitė,Ugnė Jokšaitė,Akvilė Paksaitė,Austėja Staniūtė,Karolina Sungailaitė,Meirita Šarkytė,Paulina Česnauskytė,Ema Rimkevičiūtė,Rasa Valeikaitė,Samanta Pargaliauskaitė,Alina Cvetkova,

Gabrielė Kniūkštaitė,Edvina Kriauzaitė. 5 – 6klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Kvadrato (mergaičių) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Deimantė Drukteinytė,Milda Piščikaitė,Roberta Juozauskaitė,Enija Ežerkytė,Samanta Pargaliauskaitė,Ugnė Jokšaitė,Akvilė Paksaitė,Gabrielė Sungailaitė,Rasa Valeikaitė,Gabrielė Vyšniauskaitė,Ramunė Vinskaitė,Milda Puišytė,Mileta Savickaitė,Indrė Šleiniūtė. 5 – 8klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Rankinio (merginų) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Alina Cvetkova,Mileta Savickaitė,Indrė Šleiniūtė,Veronika Fišerman,Milda Puišytė,Monika Ryžkovaitė,Gailė Klapatauskaitė,Kotryna Semionovaitė. 5 – 8 klasės.Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Tinklinio (merginų) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Arvydas Domarkas,Mantas Škarnulis,Tomas Daržinskas,Justas Globys,Dovydas Pranauskas,Edgar Dorožkin,Gabrielius Pranulis,Nerijus Valčiukas,Laurynas Grigula,Dovydas Riepšas,Matas Mačiulaitis,Karolis Randis,KarolisOverlingas,Vitalij Plotnikov,Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Rankinio (vaikinų) varžybos. I vieta, I-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Dovydas Pranauskas, Edgar Dorožkin,Gabrielius Pranulis,Nerijus Valčiukas,Laurynas Grigula,Dovydas Riepšas,Matas Mačiulaitis,Karolis Randis,KarolisOverlingas,Vitalij Plotnikov,Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio Rankinio zoninių varžybos. I vieta, I-ojo laipsnio diplomas.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

Dovydas Pranauskas.Edgar Dorožkin.Gabrielius Pranulis.Nerijus Valčiukas.Laurynas Grigula.Dovydas Riepšas.Matas Mačiulaitis.Karolis Randis.KarolisOverlingas.Vitalij Plotnikov,

Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio Rankinio tarpzonninių varžybos.I vieta,I-ojo laipsnio diplomas.Mokytoja-N.Triuškienė.

2013 m. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio berniukų rankinio finalinėse varžybose mūsų mokyklos rankinio vaikinų komanda , laimėjo III vietą !!! (Komandos vadovė N.Triuškienė).

2013 m. balandžio 14 – 19 dienomis Gedminų pagrindinės mokyklos choreografijos mokytojas Saulius Rudelis, IT mokytojas Gediminas Jonauskas bei 8a klasės mokiniai Gabrielius Pranulis, Nerijus Valčiukas, Lidija Semionova kartu su Latvijos, Rumunijos, Turkijos delegacijomis viešėjo Toszeko Gustavo Morcinkos pradinėje mokykloje Lenkijoje, kur vyko Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto „The language of art“ darbo susitikimas.

2013m matematikos olimpiados nugaletojai

Sveikiname miesto mokyklų mokinių matematikos olimpiados nugalėtojus:

   ·       Igną Valatką, 6d klasė, I vieta.

   ·       Igną Budreiką, 6a klasė, II vieta.

Dėkojame mokytojams Z.Knystautienei ir A.Lesnickui ruošusiems mokinius.

Sporto varžybų nugalėtojai:

Milda Puišytė,Emilija Ežerskytė,Dovilė Kasparavičiūtė,Aurelija Bučinskaitė,Gabrielė Daubarytė, Modesta Tarvydaitė, Danielė Novikovaitė   7-9klasės.Klaipėdos Mero Taurės merginų (gimusių 1996 metais ir jaunesnių) tinklinio varžybos .III vieta, III-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Klaipėdos Gedminų pagr.m-klos įvairių sporto šakų komandos. 5 – 10klasės.

Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ laimėti 2011-2012m.m. II vieta, II-ojo laipsnio diplomas, Taurė. mokytojai- Nijolė Triuškienė,Tadas Karinauskas,Laimonas Šapkauskas, Mindaugas Krakys.

 Deimantė Drukteinytė,Milda Piščikaitė,Roberta Juozauskaitė,Samanta Pargaliauskaitė,Ugnė Jokšaitė,Akvilė Paksaitė,Austėja Staniūtė,Karolina Sungailaitė,Meirita Šarkytė,Paulina Česnauskytė,Ema Rimkevičiūtė,Rasa Valeikaitė,Samanta Pargaliauskaitė,Alina Cvetkova,

Gabrielė Kniūkštaitė,Edvina Kriauzaitė. 5 – 6klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Kvadrato (mergaičių) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Deimantė Drukteinytė,Milda Piščikaitė,Roberta Juozauskaitė,Enija Ežerkytė,Samanta Pargaliauskaitė,Ugnė Jokšaitė,Akvilė Paksaitė,Gabrielė Sungailaitė,Rasa Valeikaitė,Gabrielė Vyšniauskaitė,Ramunė Vinskaitė,Milda Puišytė,Mileta Savickaitė,Indrė Šleiniūtė. 5 – 8klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Rankinio (merginų) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Alina Cvetkova,Mileta Savickaitė,Indrė Šleiniūtė,Veronika Fišerman,Milda Puišytė,Monika Ryžkovaitė,Gailė Klapatauskaitė,Kotryna Semionovaitė. 5 – 8 klasės.Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Tinklinio (merginų) varžybos. IV vieta, IV-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Arvydas Domarkas,Mantas Škarnulis,Tomas Daržinskas,Justas Globys,Dovydas Pranauskas,Edgar Dorožkin,Gabrielius Pranulis,Nerijus Valčiukas,Laurynas Grigula,Dovydas Riepšas,Matas Mačiulaitis,Karolis Randis,KarolisOverlingas,Vitalij Plotnikov,Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Klaipėdos miesto mokinių sporto žaidynių „Mero taurei“ Rankinio (vaikinų) varžybos. I vieta, I-ojo laipsnio diplomas, Taurė.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Dovydas Pranauskas, Edgar Dorožkin,Gabrielius Pranulis,Nerijus Valčiukas,Laurynas Grigula,Dovydas Riepšas,Matas Mačiulaitis,Karolis Randis,KarolisOverlingas,Vitalij Plotnikov,Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio Rankinio zoninių varžybos. I vieta, I-ojo laipsnio diplomas.Mokytoja- Nijolė Triuškienė.

 Dovydas Pranauskas.Edgar Dorožkin.Gabrielius Pranulis.Nerijus Valčiukas.Laurynas Grigula.Dovydas Riepšas.Matas Mačiulaitis.Karolis Randis.KarolisOverlingas.Vitalij Plotnikov,

Mantas Pranulis. 5 – 8 klasės. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio Rankinio tarpzonninių varžybos.I vieta,I-ojo laipsnio diplomas.Mokytoja-N.Triuškienė.

2013 m. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio berniukų rankinio finalinėse varžybose mūsų mokyklos rankinio vaikinų komanda , laimėjo III vietą !!! (Komandos vadovė N.Triuškienė).

Abeceles svente

Turistinis zygis

kaledu sventes

senų klasiokų susitikimas po daugelio metų.

Panaudotos nuotraukos iš V.Benetienės,R.Šulčiuvienės,D.Galdikienės asmeninių archyvų,V.Strauko fotografijų ciklo,,Paskutinis skambutis" bei interneto.